Karmėlavos kapinės
| Karmėlavos kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Karmėlavos kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kauno rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Karmėlavos seniūnija | ||
| Plotas | 82 ha | ||
| Naudotas | nuo 1985 m. | ||
Karmėlavos kapinės – pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, įsikūrusios Karmėlavos miestelyje (Karmėlavos sen.), Kauno rajone. Kapinės užima 82 ha plotą, esantį vakariniame Karmėlavos pakraštyje. Iš plento A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis nuo Kauno pusės kapinės pasiekiamos keliu pro Margavą (rodyklė „Margava 0,1“) ir Pilėnų mišką. Iš miesto vyksta „Kauno autobusų“ maršrutiniai autobusai.[1]
Kapines administruoja ir prižiūri Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.[2]Kapinių sklypas išsidėstęs stačiakampio formos, kalvotoje, mišku apaugusioje teritorijoje. Rytinėje dalyje prie Karmėlavos Pušyno gatvės prieina senoji kapinių dalis. Plotas suskirstytas į 35 kvartalus. Kapinių administracija įsikūrusi pietiniame kapinių pakraštyje.
Kapinės veikia nuo 1985 m. Kasmet čia buvo naujai palaidojama apie 1000 mirusiųjų. Dėl vietų trūkumo kapinės riboto laidojimo.
Istorija
1983 m. Kauno rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas Kauno miestui perdavė 82,2 ha žemės Kauno kapinėms prie Karmėlavos įrengti. Sklypas buvo perleistas su sąlyga, kad, įrengus kapines, jose 3 ha plotas bus perduotas Kauno rajonui. Turėjo būti iškeldintos gretimo Pelenių kaimo gyventojų šeimos, aprūpinant jas būstais bei išmokant kompensacijas pagal LTSR Ministrų Tarybos nutarimą. Tačiau šis sovietmečio nutarimas nebuvo vykdomas, Pelenių sodybos liko, kūrėsi naujakuriai, kolektyviniai sodai. Gyventojų sodybos atsirado prie pat kapinių, pažeisdamos sanitarines kapinių apsaugos zonos ribas. 2002 m. užlaidojus seniūnijai skirtas vietas senosiose kapinėse, mirusieji pradėti laidoti Kauno miestui skirtoje vietoje. Dėl neūkiškos kapinių eksploatacijos iš kapinėms skirto ploto Kaunas panaudojo tik pusę teritorijos. Dėl tolesnės kapinių plėtros pradėjo reikšti pretenzijas vietos gyventojai ir Kauno rajono savivaldybė.[3][4]
Kaunui skirtose naujose Vainatrakio kapinėse buvo numatyta pradėti laidoti nuo 2007 m., tačiau dėl užsitęsusio privačių žemių išpirkimo jos atidarytos gerokai vėliau – 2014 m.
Kapinėse palaidoti
- Juozas Aleknavičius (1906–1987), dailininkas tapytojas
- Domas Vaitkūnas (1893–1988), kooperatininkas
- Balys Gaidžiūnas (1911–1996), rezistentas
- Stanislovas Biržiškis (1900–1996), poetas, etnografas
- Petras Rolofas (1930–1997), kraštotyrininkas
- Richardas Banaitis (1933–1997), šachmatininkas
- Antanas Barauskas (1924–1999), inžinierius elektrikas
- Juozas Ardzijauskas (1929–2002), poetas
- Antanas Stancevičius (1920–2007), agronomas
- Rimantas Didžgalvis (1945–2009), Kauno politikas
- Vladas Katkevičius (1937–2009), Kauno meras
- Kazys Valentas Žaltauskas (1963–2012), dailininkas vitražistas
- Augustas Tamaliūnas (1943–2012), žurnalistas
- Vanda Briedienė (1932–2013), Seimo narė
- Juozas Mažeika (1927–2013), pedagogas, dailininkas
- Stanislovas Čepinskis (1934–2014), smuikininkas, dirigentas
- Justinas Valenta (1932–2015), Palangos politikas
- Kajetonas Jurėnas (1955–2015), architektas
- Rita Vinciūnienė (1944–2015), pedagogė, rašytoja
- Algimantas Miškinis (1929–2015), architektas
- Alfonsas Grumbinas (1943–2018), regbininkas
- Linas Pečiūra (1960–2020), gitaristas
- Albinas Stankus (1942–2021), gydytojas
- Agnė Jagelavičiūtė (1980–2022), televizijos laidų vedėja
