Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija; pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą.
| Kauno rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 25 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Valerijus Makūnas | ||||||
| Gyventojų | 92 400[1] | ||||||
| Plotas | 1 496 km² | ||||||
| Tankumas | 62 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 112 m | ||||||
| Tinklalapis | krs.lt | ||||||
 Vikiteka | Kauno rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Būdingas lygumų kraštovaizdis (Nevėžio žemuma, Užnemunės žemuma, Neries žemupio žemuma), kiek aukščiau kyla kalvagūbriai (Vilkijos kalvagūbris, prie Lapių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 m, ir Veiverių kalvagūbris). Žemiausia Kauno rajono vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 m.
Sausio vidutinė temperatūra -4,8 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus.[2]
Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupys), Nevėžis (žemupys), Jiesia (žemupys), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių (Kauno marios, Krivėnų tvenkinys, Pajiesio tvenkinys, Janušonių tvenkinys ir kt.).
Miškingumas 30,8 %. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Retų ir egzotiškų augalų yra Girionių parke, jame yra Pakalniškių ekologinis takas. Cinkiškiuose yra Žalgirio memorialinis parkas.
Piliakalniai
- Altoniškių piliakalnis
- Jadagonių piliakalnis
- Jaučakių piliakalnis
- Lepšiškių piliakalnis
- Guogų – Piliuonos piliakalnis
- Pakalniškių piliakalnis
- Pyplių piliakalnis
- Piepalių piliakalnis
- Ringovės piliakalnis
- Lentainių piliakalnis
- Samylų piliakalnis
- Samylų II piliakalnis
Lepšiškių apylinkės
.jpg)
Saugomos teritorijos
Kauno rajone yra daug draustinių:
- Aluonos (180 ha)
- Arlaviškių (13 ha)
- Dubysos (29 ha)
- Jiesios kraštovaizdžio (328 ha)
- Kamšos botaninis-zoologinis (318 ha)
- Karklės ichtiologinis (2,5 ha)
- Kauno marių (1850 ha)
- Lapių (1168 ha)
- Liekės (204 ha)
- Narėpos (27 ha)
- Nevėžio kraštovaizdžio (1118 ha)
- Piliuonos (260 ha)
- Pyplių kraštovaizdžio
- Ringovės (209 ha)
- Seredžiaus (30 ha)
| 55° 12' 00‘’ | |||||||||||
| 23° 23' 30‘’ |
| 24° 14' 40‘’ | |||||||||
| 54° 43' 10‘’ |
Susisiekimas
Rajoną kerta „Via Baltica“, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda magistralės, tarptautiniai geležinkeliai IX ir IXD. Karmėlavoje yra tarptautinis oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.
Istorija
 | Kauno rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Kauno rajonas įkurtas 1955 m. liepos 1 d. iš didžiosios dalies naikinamų Vilijampolės rajono ir Panemunės rajono. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno miesto, rajone panaikintos 4 apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Vilkijos rajono ir prijungtas Jonavos rajonas; po 5 apylinkes perduota Kėdainių, Ukmergės ir Jurbarko rajonams. 1965 m. vėl sudarius Jonavos rajoną, jam perduota Jonava ir 4 apylinkės, dalis Kauno rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba. 1995 m. savivaldybė priskirta Kauno apskričiai. 2007 m. gruodžio 21 d. įkurtos Batniavos seniūnija ir Linksmakalnio seniūnija. 2009 m. liepos 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-291 įsteigtos 254 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1200 | 58 540 | 28 apylinkės | 6 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis, Palemonas) |
| 1962 m. | 1784 | 33 apylinkės | 1 miestas (Vilkija), 5 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis) | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 24 apylinkės | |||
| 1967 m. | 1534 | 67 300 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1500 | 71 892 | 20 apylinkių | 1 miestas, 5 miesto tipo gyvenvietės |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1522 | 20 apylinkių | 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva), 6 miesteliai (Babtai, Čekiškė, Karmėlava, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 372 kaimai, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1522 | 75 300 | 18 apylinkių | 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 370 kaimų, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių |
| 1979 m. (Išsamiau) | 77 633 | 17 apylinkių | 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 422 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) | 1521 | 82 700 | 17 apylinkių | 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 366 kaimai, 5 viensėdžiai |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1530 | 84 281 | 15 apylinkių | 1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 378 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1496 | 81 615 | 19 kaimo seniūnijų | 3 miestai (Ežerėlis, Garliava, Vilkija), 9 miesteliai (Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 371 kaimas |
Gyventojai
 | |||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] | 2014 m. | 2019 m.[4][5] | 2021 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 58 540 | 71 892 | 77 633 | 84 281 | 81 615 | 85 733 | 84 263 | 87 168 | 95 120 | 92 400 | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis
2011 m. gyveno 85 998 žmonės:[7]
| 2001 m. gyveno 81 615 žmonės:[8]
|
Pagal tikybą
- Romos katalikai – 81,6 %
- stačiatikiai – 1,0 %
- sentikiai – 0,4 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 15,9 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 3 miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija;
- 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
- 370 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Garliava – 10366
- Domeikava – 5215
- Raudondvaris – 4079
- Ringaudai – 3427
- Akademija – 2928
- Neveronys – 2672
- Noreikiškės – 2337
- Ramučiai – 2296
- Giraitė – 2167
- Teleičiai – 2119
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 25 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Akademijos seniūnija (Akademija)
- Alšėnų seniūnija (Mastaičiai)
- Babtų seniūnija (Babtai)
- Batniavos seniūnija (Bubiai)
- Čekiškės seniūnija (Čekiškė)
- Domeikavos seniūnija (Domeikava)
- Ežerėlio seniūnija (Ežerėlis)
- Garliavos apylinkių seniūnija (Garliava)
- Garliavos seniūnija (Garliava)
- Kačerginės seniūnija (Kačerginė)
- Karmėlavos seniūnija (Karmėlava)
- Kulautuvos seniūnija (Kulautuva)
- Lapių seniūnija (Lapės)
- Linksmakalnio seniūnija (Linksmakalnis)
- Neveronių seniūnija (Neveronys)
- Raudondvario seniūnija (Raudondvaris)
- Ringaudų seniūnija (Noreikiškės)
- Rokų seniūnija (Rokai)
- Samylų seniūnija (Samylai)
- Taurakiemio seniūnija (Piliuona)
- Užliedžių seniūnija (Giraitė)
- Vandžiogalos seniūnija (Vandžiogala)
- Vilkijos apylinkių seniūnija (Vilkija)
- Vilkijos seniūnija (Vilkija)
- Zapyškio seniūnija (Kluoniškiai)
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Kauno rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Lomža, Lenkija
Kronobergo lėnas, Švedija- Myslibužas, Lenkija
Banska Bistricos kraštas, Slovakija- Myslibužo valsčius, Lenkija
Švietimas ir ugdymas
Kauno rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
| width="50%" align="left" valign="top" |
- Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija
- Babtų gimnazija
- Batniavos pagrindinė mokykla
- Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija
- Domeikavos gimnazija
- Ežerėlio vidurinė mokykla
- Garliavos Jonučių progimnazija
- Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
- Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
- Karmėlavos Balio Buračo gimnazija
- Kačerginės pradinė mokykla
- Kulautuvos pagrindinė mokykla
- Lapių pagrindinė mokykla
- Neveronių gimnazija
- Panevėžiuko pagrindinė mokykla
- Piliuonos gimnazija
- Raudondvario gimnazija
- Šlienavos pagrindinė mokykla
- Vandžiogalos gimnazija
- Vilkijos gimnazija
- Zapyškio pagrindinė mokykla
Profesinio rengimo, meninio ugdymo mokyklos:
Kultūra
Vilkijoje yra etninės kultūros muziejus ir amatų mokykla, Babtuose – kraštotyros, Saliuose – spaustuvės muziejus. Prie Kačerginės įrengta „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa. Išlikę 19 dvarų (Raudondvaris, Babtynas), senoji Zapyškio bažnyčia, naujas Paštuvos vienuolynas.
Šaltiniai
Literatūra
- Kauno rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 65 p. – ISBN 9955-588-12-8
- Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone: enciklopedinis žinynas (Elvyra Matveičikienė, Janina Pauliukevičienė, Vilhelmina Puskunigienė ir kt., sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2005. – 152 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-05-8
- Tokie panašūs ir skirtingi: Kauno krašto žmonių portretai (sud. Gražina Siderevičienė). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. – 163 p. – ISBN 9955-17-473-0
- Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / Lietuvos miškų instituto Ekologijos skyrius (sud. Vidmantas Stakėnas). – Kaunas: V3 studija, 2007. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-10-0
- Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose / Lietuvos entomologų draugija, Kauno marių regioninis parkas (Dalius Dapkus, Romas Ferenca, Vytautas Tamutis ir kt., sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
- Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region (2-asis leid.). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-39-1
- Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas (3-iasis papild. leid.). – Kaunas: V3 studija, 2010. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-63-6
Nuorodos
- Kauno rajono savivaldybė Archyvuota kopija 2019-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno rajono kraštas: el. žinynas Archyvuota kopija 2021-01-17 iš Wayback Machine projekto.