Kauno tarptautinis oro uostas

Atidarytas 1988 m. liepos 1 d. sovietinėje raketų bazėje.

Pirmasis statybų etapas truko 5 m., kainavo 8 mln. rublių. Įrengtas 2570 m ilgio kilimo ir tūpimo takas, peronas, laikinas keleivių terminalas, navigacijos priemonės. Padidėjus krovinių apimtims, įrengtas degalų sandėlis, takas pailgintas iki 3250 m.

Nuo 1988 m. Aeroflot Kauno padalinio lėktuvai Jak-42 ir Jak-40 keleivius skraidino į Charkovą, Kijevą, Maskvą, Odesą, Simferopolį, Šiaulius.

• 1993 m. rugsėjo 6 d. lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
• 1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 242 suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas.^[3]
• 1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. Nuo 1996 m. dalyvauja asociacijoje „Lietuvos oro uostai“.
• 2003 m. rugsėjo 15 d. sutikta Europos krepšinio čempionatą laimėjusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.^[4]
• 2005 m. už ES pinigus pradėtas KTT šviesų atnaujinimas.
• 2007 m. spalio 17 d. – 2008 m. kovo 30 d. statytas 3 aukštų, 7573 m² ploto, Šengeno sutartį atitinkantis keleivių terminalas (Arch. Gintautas Natkevičius, statė AB „YIT Kausta“).^[5] 2008 m. gegužės 13 d. atidarytas.^[6] Jame įdiegtos naujos keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, pasienio kontrolės ir saugumo patikros įranga. Įrengti nauji inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.
• 2009 m. nutiestas naujas magistralinis riedėjimo takas, išplėstas orlaivių peronas, rekonstruota KTT galų danga, įrengta moderni šviesų signalinė sistema, atliktas naujas markiravimas, įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.^[7]
• 2010 m. gegužės 4 d. atidaryta Ryanair bazė.^[8]
• 2010 m. lapkričio 5 d. baigtas KTT remontas. Naujos trisluoksnės tako dangos stiprumas apskaičiuotas lėktuvui Boeing 747. Nauji nuolydžių parametrai, dangos stiprumo rodikliai, markiravimas užtikrins tako darbo efektyvumą.^[9]
• 2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 17 d. įrengtas laikinų konstrukcijų terminalas, jis vykdė daugumą Vilniaus oro uosto skrydžių. Pastarasis buvo uždarytas KTT remontui.
• Nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos, dėl projekto Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 vadinosi Fluxus oro uostu.^[10]

Vadovai

• 1988–1991 m. – Bronius Jurelionis;
• 1991–2005 m. – Rimantas Skridaila;^[11]
• 2005–2007 m. – Kęstutis Cucėnas;
• 2007–2012 m. – Arijandas Šliupas;^[12][13]
• 2012–2013 m. – Povilas Ugianskis;^{[14][15][16][17]}
• 2014–2017 m. – Bruno Kaspar;^[18][19][20]
• 2018–2021 m. – Karolis Matulaitis.

Techniniai

Užima 506 ha,^[21] 11,5 ha peronas, lėktuvams įrengta 15 aikštelių.^[22]

Išsidėstęs 77 m virš jūros lygio, CAT II/4E kategorijų kilimo ir tūpimo takas orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčių (PCN50/F/B/X/T).^[23] Priima visų tipų ir masės lėktuvus (An-124, Boeing 747), atitinka ICAO „B“ klasę gali priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms.

Veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. žmonių, kasmet gali aptarnauti ~800 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.^[24]

Veikla

Ilgai specializavosi krovinių aptarnavime. Keleivius reguliariai skraidino tik Air Lithuania (~20 tūkst. keleivių kasmet). Mažėjant krovinių, ieškota kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, tapti patraukliu keleiviams. Atradus žemų sąnaudų oro linijų nišą, strateginė veikla nukreipta į tokių aviakompanijų pritraukimą.

2005 m. rugsėjo 22 d. skrydžius į Londoną pradėjo Ryanair. 2005 m. gruodžio 1 d. į Varšuvą – Wizz Air. Oro uostas tapo sparčiausiai augančiu Lietuvoje. 2009 m. vasario 19 d. sutiktas milijoninis Ryanair keleivis.

Statistika

2009 m. užėmė ~25% rinkos keleivių aptarnavime.

Dabar – antras keleivinis oro uostas Lietuvoje. Pastaruoju metu pirmavo Lietuvoje pagal krovinių skaičių. 2010 m. aptarnauta >4449 t. krovinių. 2010 m. krovinių skaičius išaugo 110%, pervežta 2849 t. krovinių ir 1,6 tūkst. t. pašto.

Pervežti keleiviai

Baltijos šalių keleiviai

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis	Oro uostas	2019	2018	2017	2016	2015	2014	2013	2012	2011	2010	2009	2008
Latvija	Rygos oro uostas	7 798 394	7 056 099	6 097 434	5 402 545	5 162 149	4 814 073	4 793 045	4 767 764	5 106 692	4 663 647	4 066 854	3 690 549
Lietuva	Vilniaus oro uostas	5 004 921	4 922 949	3 761 837	3 814 001	3 336 084	2 942 670	2 661 869	2 208 096	1 712 467	1 373 859	1 308 632	2 048 439
Estija	Talino oro uostas	3 267 910	3 007 644	2 648 361	2 221 615	2 166 663	2 017 291	1 958 801	2 206 791	1 913 172	1 384 831	1 346 236	1 811 536
Lietuva	Kauno oro uostas	1 160 591	1 011 067	1 186 074	740 448	747 284	724 314	695 509	830 268	872 618	809 732	456 698	410 165
Lietuva	Palangos oro uostas	338 309	316 643	297 197	232 630	145 441	132 931	127 890	128 169	111 133	102 528	104 600	101 586

Reguliarieji skrydžiai

Kryptys:^[25]

Krovinių gabenimas

Iš Kauno oro uosto kursuoja autobusai, kuriais tiesiogiai be persėdimų galima nuvykti į Kauno centrą, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus.

Į Kauną:

• 29G maršruto autobusas: Kauno oro uostas – Savanorių pr. – Centras – Geležinkelio stotis;

Tarpmiestiniai autobusai:

Prie oro uosto esančioje stotelėje stoja pro Karmėlavą važiuojantys tarpmiestiniai autobusai, važiuojantys į Kauną ir iš Kauno.

Specialieji ekspresai (mikroautobusai):

Į Vilnių:

• Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Vilnius (viešbutis „Panorama“) – Kauno oro uostas.

Į Klaipėdą:

• Kauno oro uosto ekspresas: Kauno oro uostas – Klaipėda (prekybos centras „Akropolis“) – Kauno oro uostas.

Į Rygą (Latvija):

• Maršrutinis autobusas „flyBus“: Kauno oro uostas – Panevėžys – Bauskė (Latvija) – Ryga (Latvija).^[26]