Kyjivas

Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kyjivą.

Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.

2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.

2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.

2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.

Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.^[1]

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.

Kyjivo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	11,1 (1991)	17,3 (1990)	22,4 (1990)	29,1 (1950)	33,6 (2007)	35,0 (1885)	39,4 (1936)	39,9 (1898)	33,8 (1898)	29,5 (1893)	23,2 (1926)	14,7 (2008)	39,9 (1898)
Vid. aukščiausia °C	−1,5	−0,2	5,0	13,6	20,4	23,6	24,9	24,4	19,2	12,1	4,4	0,4	12,2
Vid. temperatūra °C	–4,3	–3,3	1,3	8,9	15,1	18,3	19,5	18,9	13,8	7,9	1,8	–2,0	8,0
Vid. žemiausia °C	–7,0	–6,2	–1,8	4,9	10,1	13,4	14,6	14,1	9,5	4,4	–0,6	–4,3	4,3
Žemiausia °C	–31,1 (1950)	–32,2 (1929)	–24,9 (1964)	–10,4 (1931)	–2,4 (1900)	2,4 (1930)	5,8 (1904)	3,3 (1966)	–2,9 (1881)	–17,8 (1920)	–21,9 (1890)	–30,0 (1895)	–32,2 (1929)
Krituliai mm	38	37	36	49	53	75	85	56	58	37	51	46	621
Duomenys: Kyjivo klimatas[3] 2022-06-17

2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).

Ekonominiai rodikliai

Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportas

Autobusai ir troleibusai

1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.

1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.

Tramvajus

Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.

2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas

Pagrindinis straipsnis – Kyjivo metropolitenas.

Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius

1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.

Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai

Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa), M07E373 (Kyjivas–Liublinas).

Geležinkelis

Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.

Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Aviacija

Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.

Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).

Laivyba

1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.

Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.
IX a.	XII a.	1552 m.	1770 m.	1771 m.	1806 m.	1811 m.
50 000	100 000	6 000	20 000	17 000	27 200	23 300
1840 m.	1863 m.	1865 m.	1874 m.	1897 m.sur.	1913 m.sur.	1919 m.
44 700	68 400	71 365	116 774	247 723	595 000	544 369
1923 m.	1926 m.sur.	1931 m.	1933 m.	1937 m.	1939 m.	1940 m.
422 975	512 088	586 000	608 000	775 850	846 724	930 000
1943 m.	1959 m.sur.	1961 m.	1964 m.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1981 m.
180 000	1 104 334	1 174 000	1 292 000	1 631 908	2 144 000	2 248 000
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2007 m.	2008 m.	2014 m.	2018 m.
2 587 945	2 611 327	2 660 401	2 700 000	2 740 233	2 868 702	2 937 239
Demografinės raidos histograma Unable to compile EasyTimeline input: EasyTimeline 1.90 Timeline generation failed: 6 errors found Line 21: bar:IX a. text:IX a. - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs. Line 22: bar:XII a. text:XII a. - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs. Line 58: bar:IX a. from:0 till: 50000 - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs. Line 59: bar:XII a. from:0 till: 100000 - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs. Line 94: bar:IX a. at: 50000 shift:(-10,5) fontsize:S text: 50000 - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs. Line 95: bar:XII a. at: 100000 shift:(-10,5) fontsize:S text: 100000 - Invalid attribute 'a.]]' ignored. Specify attributes as 'name:value' pairs.

Tautinė sudėtis

Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):^[4]

Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.

Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.

Lankytini kultūros paminklai:

• Aukso vartai (Золоті ворота),
• Sofijos soboras,
• Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).

• 
  Taraso Ševčenkos universitetas
• 
  Mohylos akademija
• 
  Politehnikos institutas (2014 m.)
• 
  Konservatorija
• 
  Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus

Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai:

• FK Arsenal Kiïv
• FK Dinamo Kiïv
• FK CSKA Kiïv
• FK Obolonʹ Kiïv

Miestai, su kuriais užmegzti partnerystės ryšiai:^[5][6]

Vikiteka: Kyjivas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kijevas

• kievcity.gov.ua / Oficiali svetainė (ukr.k.)
• visitkievukraine.com / Visit Kiev, Ukraine
• tripadvisor.co.uk / Kiev, Ukraine
• britannica.com/ / Kiev
• meteo.gov.ua / KYIV Current weather Archyvuota kopija 2018-07-31 iš Wayback Machine projekto.
• timeanddate.com / Current Local Time in Kyiv, Ukraine
• xe.com / UAH – Ukrainian Hryvnia / visitkievukraine.com / Currency exchange

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.