Kelvėtai
| Kelvėtai | ||
|---|---|---|
  Kelvėtai | ||
| 55°31′55″š. pl. 21°43′26″r. ilg. / 55.532°š. pl. 21.724°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 19 | |
Kelvėtai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 10 km nuo Veiviržėnų, 8 km nuo Judrėnų, 6 km į rytus nuo Švėkšnos, 4 km nuo Šalpėnų. Žemė ribojasi su Kidulių, Pakalniškių (abu Veiviržėnų sen.) kaimais, Vakariniu pakraščiu teka Judrė (dešinysis Graumenos intakas). Iš rytų prieina Kelvėtų ir Medžioklės miškai.
Istorija
1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minima sluzba Kielatow Matutaičio vaitystėje (lenk. Woytowstwo Matutayciowe). Gyveno 6 šeimos. 1695 m. – sluzba Kieylatow Augilovo vaitystėje (lenk. Woytowstwo Augilowe) įrašyta 10 šeimų. 1737 m. Švėkšnos bažnyčios katalikų registracijos knygoje įrašytos 6 šeimos, kuriose gyveno 28 žmonės. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Kelvėtų kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše jau minima 12 šeimų, kuriose gyveno 130 žmonių. 1923 m. Kelvėtų kaime buvo 22 ūkiai, kuriuose buvo 144 gyventojai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėms.
Gyventojai
 | |||||||||||
| 1846 m. | 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 130 | 131 | 144 | 96 | 85 | 66 | 18 | 20 | 20 | 19 | ||
| |||||||||||
Literatūra
- Kazys Rėbžda. Šalpėnai. Kaunas: UAB Lisaura, 2015.