Šis straipsnis apie Popiežių Šventąjį Klemensą I Romietį. Apie kitus popiežius vardu Klemensas skaitykite straipsnyje Popiežius Klemensas. Apie asmenis, turinčius vardą Klemensas skaitykite straipsnyje Klemensas.
Patikimų biografinių žinių nėra. Pasak Irenėjaus Lioniečio, buvo asmeniškai pažįstamas su apaštalais Petru ir Pauliumi. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių laikomas kankiniu. IX a. tradicija teigia, kad jis buvo nukankintas KrymoChersonese už žmonių krikštijimą upelyje. Imperatoriaus Trajano įsakymu buvęs paskandintas Juodojoje jūroje pririštas prie inkaro. Ankstesni autoriai teigia jį mirus sava mirtimi Romoje.[4] Romos katalikų ir liuteronų bažnyčios jį mini lapkričio 23 d.
Tapatybė
Nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra Klemensas, paminėtas Laiške filipiečiams 4:3. „Hermio piemuo“ (Vizija II. 4. 3) mini Klemensą, kurio pareiga bendrauti su kitomis bažnyčiomis. Tai patvirtintų Klemenso laiškų KorintoGraikijoje bažnyčiai autorystę.
Liber Pontificalis teigia, kad Klemensas asmeniškai pažinojo Šventą Petrą, parašė du laiškus (antrasis jam nebepriskiriamas) ir mirė Graikijoje trečiais Trajano valdymo metais ar 100 m. e. m. Vatikano „Annuario Pontificio“ (2003) teigia jį buvus popiežiumi 92–99 m.
Klemensas labiausiai žinomas dėl pirmojo laiško Korintiečiams. Laiškas korintiečiams (96 m., lietuvių kalba fragmentai 2003 m.) – ankstyviausias išlikęs krikščioniškas tekstas iš neįtrauktų į Naujojo Testamento kanoną, (Sirų bažnyčioje buvo įtrauktas), artimas apaštalų raštams. Jo autorystė ir parašymo laikas istoriškai įrodyti. Laiško atsiradimo priežastis – Korinto bendruomenėje kilę nesutarimai dėl valdžios. Klemensas ragina korintiečius susitaikyti, išsaugoti apaštalų sukurtą vadovavimo bendruomenei tvarką, aiškina hierarchijos Bažnyčioje būtinybę. Kūrinys suteikia žinių apie I a. poapaštalinę Bažnyčią, jos liturgiją, hierarchinę struktūrą, atskleidžia Romos vyskupo pranašumą kitų krikščionių bendruomenių atžvilgiu, užsimena apie šv. Petro ir Pauliaus mirtį, pateikia idėjų dėl apaštališkosios įpėdinystės.[5]
Antrasis laiškas, tiksliau pamokslas, parašytas II a., buvo priskiriamas Klemensui, bet mokslininkai tai paneigė.
Simboliai
Mene jis vaizduojamas kaip popiežius su inkaru ir žuvimi, kartais pridedama girnapusė, raktai, , kartais – prie šaltinio, kuris atsirado dėl jo maldų, ar su knyga. Jūreivių kryžius vadinamas Klemenso kryžium primenant, kokia mirtim jis mirė.
Klemensas yra ankstyvųjų krikščioniškų romanų ar novelių herojus, kurių išliko dvi versijos ir vadinamų Klemenso literatūra, kur jis tapatinamas su Domiciano pusbroliu, Titu Flavijum Klemensu.
Sevilijos, Krymo, Arhuso ir Kompjeno, taip pat jūreivių, rūdkasių, medkirčių, vaikų ir kitų globėjas. Jo atvaizdas su kryžiumi yra Inkermano miesto (Ukraina) herbe.
Šaltiniai
Bažnyčios Tėvai: Nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo Vilnius 2003
Vikiteka