Labūnava
Kitos reikšmės – Labūnava (reikšmės).
| Labūnava | ||
|---|---|---|
  Labūnava | ||
| 55°11′28″š. pl. 23°54′29″r. ilg. / 55.191°š. pl. 23.908°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Pelėdnagių seniūnija | |
| Gyventojų | 608 | |
 Vikiteka | Labūnava | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Лабуновъ[2], Лабуново, lenk. Łabunów | |
Labūnava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės pietryčiuose, prie rajoninio kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai , 11 km į pietvakarius nuo Kėdainių, kairiajame Nevėžio krante prie Barupės žiočių ir Labūnavos tvenkinio. Į pietryčius nuo Labūnavos plyti Labūnavos miškai. Seniūnaitijos centras.
Veikia Labūnavos pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1956 m.), paštas (LT-58014), medicinos punktas, girininkija, kelios parduotuvės, viešbutis, kavinė, Labūnavos ŽŪB. Stovi Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia, pamaldos laikomos 1859 m. Zabielų statytoje kapinių koplyčioje. Kapinėse yra V. Svirskio kryžius su horeljefais. Dvaro liekanos (XIX a. pabaigos dvaro bokštai, medžiotojų namelis).
Istorija
Archeologijos radiniai siekia pirmuosius mūsų eros amžius. XIV a. Labūnavos žemes puldinėjo kryžiuočiai. Labūnava pirmą kartą paminėta (Labunowe) kryžiuočių kronikose 1364 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad 1372 m. Labūnava buvo sunaikinta. Labūnavos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. 1799 m. pastatyta Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia, 1812 m. per Napoleono žygį sudeginta, 1855 m. atstatyta.
Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įsteigta pradžios mokykla, 1956 m. įkurta biblioteka, vaikų darželis. [3]
Labūnava iškilo kaip žemės ūkio centras, buvo stiprus Darbo raudonosios vėliavos ordino „Rytų aušros“ kolūkis. Nutiestos mūrinių namų gatvės, pastatyti alytnamiai, kultūros namai, ambulatorija, prekybos centras. 1978 m. Labūnava sąjunginėje apžiūroje apdovanota TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos garbės diplomu.
1987 m., klebono Stepono Pilkos (1917–1994) rūpesčiu, prie Labūnavos bažnyčios pastatytas Vytauto paminklas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Vandžiogalos valsčius | Kauno apskritis |
| 1950–1986 m. | Labūnavos apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1986–1995 m. | Nociūnų apylinkė | |
| 1995– | Pelėdnagių seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | |||||||||
| 1867 m.*[2] | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 60 | 65 | 175 (dvare) | 36 | 193 | 734 | 847 | 882 | ||
| 2001 m.sur.[11] | 2006 m. | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | - | - | ||
| 939 | 915 | 747 | 608 | - | - | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Etela Karpickienė, ekonomistė, politinė bei visuomenės veikėja.
- Vaclovas Daujotas-Labunauskis, XVII a. žemaičių poetas.
- Danas Sodaitis, neįgaliųjų lengvaatletis, Europos vicečempionas.
Poetas Oskaras Milašius (1877–1939 m.) mini, kad Labūnavoje gimęs jo prosenelis. XX a. tarpukariu poetas buvo atvykęs Labūnavon ieškoti giminės pėdsakų.
Galerija
Tvenkinys ant Barupės
Gyvenvietė nuo Labūnavos HE užtvankos
Vienas iš dviejų Labūnavos dvaro bokštų
Mokykla
Labūnava nuo Ansainių pusės (Anseinių gatvės galas)
Šaltiniai
- Labūnava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 406 psl.
- Łabunów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 564 psl. (lenk.)
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | KĖDAINIAI – 11 km Kruopiai – 1 km | | |||||||||
| Kunioniai – 5 km |
| Ansainiai – 1 km | |||||||||
| Pakapiai – 3 km | Sičioniai – 2 km | ||||||||||
