Madeira (upė)
| Madeira | |
|---|---|
 Madeira Porto Veljo apylinkėse | |
| Ilgis | 3380 km |
| Baseino plotas | 1 391 000 km² |
| Vidutinis debitas | 30 500 m³/s |
| Ištakos | Benis ir Mamorė |
| Žiotys | Amazonė |
| Šalys |  Bolivija Brazilija |
 Vikiteka | Madeira |
Madeira (port. Rio Madeira) – upė Brazilijoje; dešinysis, didžiausias Amazonės intakas. Prasideda Brazilijos–Bolivijos pasienyje susiliejus Benio ir Mamorės upėms, kurios ištakas gauna Andų kalnuose.[1] Trumpai (~100 km) teka į šiaurę, formuodama Brazilijos–Bolivijos sieną, toliau nuo Vilja Beljos pasuka link šiaurės rytų. Aukštupyje teka Brazilijos plokščiakalnio pakraščiu, formuoja krioklius, slenksčius, rėvas (Žirau, Teotonijos). Nuo Porto Veljo teka Amazonės žemuma, Amazonijos džiunglių platybėmis. Žemupyje vaga sulėtėja, upė formuoja protakas, šakojasi, kai kur teka 2–3 vagomis, perskirtomis aliuvinių salų. Slėnyje gausu upinės kilmės ežerų (atkirstų meandrų).[2] Į Amazonę įteka netoli Itakoatiaros miesto, keliomis atšakomis, suformuodama Tupinambaranos salą.
Svarbiausi intakai: Abuna, Akara, Igapo-Asu (kairieji), Žamari, Žiparana, Marmelosas, Manikorė, Aripuananas, Kanumanas.
Madeiros baseine per metus iškrenta 750–3000 mm kritulių, todėl tai viena vandeningiausių pasaulio upių. Vandens lygio svyravimo amplitudė apie 10 metrų. Vidutinis debitas apie 30 000 m³/s, minimalus 4200 m³/s, maksimalus apie 40 000 m³/s.[2] Lietinguoju sezonu okeaniniai laivai gali pasiekti San Antonijų (1070 km nuo žiočių) šalia Porto Veljo.[3]
Madeira – svarbi rytų Amazonijos transporto arterija. Teka Brazilijos Rondonijos bei Amazonės valstijomis. Prie upės įsikūrę didesni miestai: Porto Veljas, Humata, Manikorė, Novo Aripuananas, Borba, Nova Olinda do Nortė. Upės baseinas pradėtas tyrinėti nuo XVI a., bet plačiau apgyvendintas tik XX a.[4] Upėje įrengtos kelios patvankos nesudarančios užtvankos.
Upės pavadinimas portugalų kalba reiškia 'miškų upė'. Indėnai upę vadina Kujariu.[5]