Merkinės valsčius
54°10′š. pl. 24°11′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.18°r. ilg.
| Merkinės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Merkinė |
 Rusijos imperija | |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
 Lenkija | |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas | |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950) |
Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.
Istorija
Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.[1] XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.[2]
1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.[3]
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4338 | 432 kiemai [4] | 68 | ||
| 1874 m. | 4400 | 542 kiemai [5] | 13 seniūnijų | 73 | |
| 1880 m. | 4560 | 550 kiemų [6] | 13 seniūnijų | 80 | |
| 1885 m. | 6797 | 939 kiemai [7] | 12 seniūnijų | 89 | |
| 1890 m. | 8138 | 768 kiemai [8] | 14 seniūnijų | 79 | |
| 1923 m. [9] | 292 | 7374 | 1490 | ||
| 1932 m. | 158 | 9262 | 14 seniūnijų [10] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 252 | 8 apylinkės [11] | |||
Vadovai
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[16] | Seniūnija, 1932 m.[17] | Apylinkė, 1949 m.[18] |
|---|---|---|---|---|
| Bugonys | - | - | Bugonių seniūnija | - |
| Burokaraistėlė | Брокоростельское | Brokorościele | Brokaraisčio seniūnija | - |
| Druskininkai | Соленикское | Soleniki | Druskininkų seniūnija | - |
| Galintėnai | - | - | Galintėnų seniūnija | - |
| Gudakiemis | Русско-сельское | Ruskie sioło | - | - |
| Ilgininkai | - | - | Ilgininkų seniūnija | - |
| Kabeliai | Кобельское | Kobiele | - | - |
| Kasčiūnai | Костюковское | Kościuny | - | - |
| Kibyšiai | - | - | - | Kibyšių apylinkė |
| Liškiava | - | - | - | Liškiavos apylinkė |
| Makniūnai | - | - | Makniūnų seniūnija | - |
| Mardasavas | Мордасовское | Mordasowo | - | - |
| Masališkės | - | - | Masališkių seniūnija | Masališkių apylinkė |
| Merkinė | Меречское | Merecz | Merkinės I seniūnija, Merkinės II seniūnija | Merkinės apylinkė |
| Neravai | Неровское | Nierowo | - | - |
| Netiesos | Нетесское | Nietesy | - | - |
| Noruliai | - | - | Norulių seniūnija | Norulių apylinkė |
| Panara | - | - | - | Panaros apylinkė |
| Pieriškiai | Перишское | Piórzyszki | - | - |
| Puvočiai | - | - | Puvočių seniūnija | Puvočių apylinkė |
| Radyščius | - | - | - | Radyščiaus apylinkė |
| Raitininkai | Рѣчанское | Rzeczany | Raitininkų seniūnija | - |
| Randamonys | Рондоманское | Rondomańce | - | - |
| Ryliškiai | - | - | Riliškių seniūnija | - |
| Roduka | Радовское | Radówka | - | - |
| Samūniškės | - | - | Samuniškių seniūnija | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 14 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
1923 m. surašytos gyvenvietės:
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 7374 žmonės:
- Lietuviai – 76,51% (5642);
- Žydai – 19,39% (1430);
- Lenkai – 2,56% (189);
- Rusai – 1,22% (90);
- Kiti – 0,31% (23).
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1882 | Subartonys | Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas | 1954 |
| 1895 | Savilionys | Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas | 1967 |
| 1904 | Pociūniškiai | Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė | 1992 |
| 1907 | Liškiava | Juozas Slauta-Aušra, šaulys, partizanų vadas | 1945 |
| 1912 | Pilkaraistis | Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas | 1998 |
| 1914 | Kampai | Zigmas Gavelis, poetas, inžinierius | 2000 |
| 1920 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas | 2013 |
| 1925 | Kasčiūnai | Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis | 2021 |
| 1928 | Ryliškiai | Bronius Juralevičius, inžinierius | |
| 1929 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas | 1998 |
| 1931 | Vilkiautinis | Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas | |
| 1941 | Laukininkai | Adolfas Baublys, inžinierius | 2016 |
| 1944 | Kampai | Edmundas Isevičius, statybų inžinierius | |
| 1945 | Sapiegiškė | Antanas Kalanavičius, poetas | 1992 |