Metamorfizmas
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Metamorfizmas – geologinis procesas, kurio metu pasikeičia uolienų mineralinė sudėtis, taip pat struktūra. Šie pakitimai susiję su temperatūros, slėgio ir fluidų poveikiu.
Metamorfizmo rūšys
Pagal pagrindinį veiksnį
Metamorfizmas pagal pagrindinį veiksnį skirstomas į:
- Terminį
- Dinaminį arba dislokacinį
- Dinamoterminį arba regioninį
- Smūginį arba impaktinį
- Metasomatizmą arba cheminį metamorfizmą
Pagal geologinę padėtį
Metamorfizmas gali būti skirstomas pagal tai, kokioje geologinėje padėtyje vyksta:
- Kontaktinis
- Orageninis
- Vandenyno gubrių
Pagal pasireiškimo mastą
- regioninis
- vietinis arba lokalinis
Pagal progreso kryptingumą
- Progresyvusis
- Regresyvusis
- Polimetamorfizmas
Pagal medžiagos migracijos mastą
- Izocheminis
- Alocheminis
Pagrindiniai metamorfizmo veiksniai
Metamorfizmą sąlygoja šie veiksniai:
- temperatūra
- slėgis
- fluidų poveikis
Yra sutarta, kad metamorfiniai procesai prasideda kai uolienų temperatūra pasiekia 100 °C ribą, o metamorfizmo procesai užgęsta kai pasiekiama 700-900 °C ribą (uolienos esant tokiai temperatūrai išsilydo – prasideda magmatizmo procesai. Nėra susitarta dėl slėgio ribų. Kai kurie mokslininkai mano, kad esant atmosferos slėgui vykstantis uolienų pakitimai nepriskiriami metamorfiniams procesams. Bet kai kurie metamorfiniai procesai gali vykti ir esant labai mažam slėgui.