Nevada
Nevada (angl. State of Nevada) – 36-oji JAV valstija, esanti vakarinėje šalies sdalyje: vakaruose ribojasi su Kalifornija, rytuose su Juta, šiaurėje su Oregonu, pietuose su Arizona. Valstijos sostinė – Karson Sitis. Plotas – 286,4 tūkst. km².
| Nevada Nevada | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Karson Sitis | ||||||
| Apygardos | 16 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Įkūrimo data | 1864 m. | ||||||
| Gubernatorius | Brian Sandoval (R) | ||||||
| Gyventojų | 3 143 991 (34) | ||||||
| Plotas | 286 380 km² (7) | ||||||
| - vandens % | 0,7 % | ||||||
| Tankumas | 11 žm./km² (42) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Baundario viršukalnė (4007 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-NV | ||||||
| Tinklalapis | nv.gov | ||||||
 Vikiteka | NevadaVikiteka | ||||||
Istorija
Pirmieji europiečiai aplankę šią teritoriją buvo ispanai. Pavadinimas kilo nuo Siera Nevados kalnų (iš ispanų k. „snieguotieji kalnai“, o pats žodis nevada reiškia „snieguotoji, apsnigtoji“). Nuo 1821 m. teritorija atiteko Meksikai. 1848 m. po Amerikos–Meksikos karo teritorija perleista JAV. 1859 m. atrastas sidabras paskatino gyventojų migraciją į Nevadą.
1864 m. spalio 31 d. Nevados teritorija tapo valstija.
Geografija
Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Vakariniu pakraščiu driekiasi Siera Nevados kalnai, iškylantys iki 4007 m (Baundario viršukalnė Kalifornijos pasienyje). Visą likusią valstijos teritoriją užima kalnuotas ir sausringas Didysis Baseinas. Nemažai karstinių reljefo formų, erozinių darinių, kanjonų, atlikuonių. Nevados vakaruose dažni žemės drebėjimai.
Nevados klimatas subtropinis, žemyninis, sausringas. Aukščiausia sausio temperatūra +3–7 °C, liepos +31–34 °C, žemiausia atitinkamai nuo –6 iki –13 °C ir +9–12 °C.[2] Rekordinės temperatūros svyruoja nuo -47 iki +52 °C. Per metus iškrinta 200–300 mm kritulių. Vasaromis kartais būna audrų, žiemomis – sniego.
Pietine Nevados riba teka Kolorado upė, o per valstijos vidurinę dalį – nenuotaki Humbolto upė. Taip pat į nenuotakius baseinus teka Trakis, Karsonas, Volkeris. Šiaurine dalimi teka Ovaihis, priklausantis Sneiko baseinui. Vakarinėje valstijos pusėje telkšo keletas didokų nenuotakių ežerų: Tahou, Volkerio, Piramidės. Ant upių sudaryta tvenkinių (didžiausias – Mido).
.jpg)
Dirvožemiai daugiausia pradžiažemiai, gipsažemiai, kaštonžemiai.
Miškai auga kalnų šlaituose (valstijos miškingumas – 15,1 %)[2] – daugiausia pušynai, eglynai. Kitur vyrauja pusdykumės su kaktusų, krūmokšnių sąžalynais, dykumos (Mohavių dykumos dalis). Valstijoje gausu saugomų teritorijų ir gamtos paminklų: Mirties slėnio nacionalinis parkas (dalis), Didžiojo Baseino nacionalinis parkas, Humbolto–Tojabio, Injo (dalis) nacionaliniai miškai, Avi Kva Amės, Baseino ir Kalnagūbrio, Tule Springso fosilijų lovių gamtos paminklai ir kt.
Gyventojai
Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai – dauguma susitelkę Las Vegaso ir Rino–Karson Sičio aglomeracijose, o likusi teritorija apgyventa labai retai.
Etninė sudėtis 2020 m.:
- baltieji – 45,9 %
- lotynoamerikiečiai – 28,6 %
- afroamerikiečiai – 9,4 %
- azijiečiai – 8,5 %
- indėnai – 0,75 % (šošonai, pajučiai, jutai, vašai)
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys[3]
- Las Vegasas (644,8 tūkst. gyv.)
- Hendersonas (317,3)
- Rinas (264,1)
- Nort Las Vegasas (259,5)
- Enterpraizas (221,8)
- Spring Valis (215,5)
- Sanrais Manoras (205,6)
- Paradaizas (191,2)
- Sparksas (108,4)
- Karson Sitis (58,6)
Ekonomika
Verčiamasi kalnakasyba (kasamas auksas, sidabras, cinkas, varis, geležis, volframas, gyvsidabris, litis, baritas, smėlis, žvyras, molis, gipsas, brangakmeniai, siurbiama nafta), pramone (metalurgijos, aviacijos, chemijos, cemento, maisto), drėkinamąja žemdirbyste (auginami kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, liucernos, medvilnė, bulvės, svogūnai, vaismedžiai), gyvulininkyste. Didelę dalį valstijos pajamų suneša turizmas ir azartinių lošimų verslas Las Vegase.