Obvaldenas

Obvaldenas (vok. Obwalden) – Šveicarijos kantonas. Jis yra šalies centre. Obvaldene gyvena 33 997 žmonės (2007 m.) iš kurių 4043 (arbar 11.9 %) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Zarnenas.

Obvaldenas
ValstybėŠveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centrasZarnenas
Rajonų skaičius7
Oficialios kalbosVokiečių
Gyventojų (2018 gruodis)37 841
Plotas490,58 km²
Tankumas (2018 gruodis)77 žm./km²
ISO 3166-2CH-OW
Tinklalapiswww.ow.ch
VikitekaObvaldenasVikiteka

Geografija

Engelbergas, o už jo Haneno viršūnė.

Aukščiausia viršūnė yra Titlis 3238 m virš jūros lygio.

Kontone yra šie ežerai: dalis Liucernos ežero, Zarneno, Lungerero, Vichelo, Taneno ir Melcho ežerai.

Istorija

Pirmos gyvenvietės Obvaldene atsirado keltų ir romėnų laikais. Po 700 m. e. m. čia atsikraustė alemanai. 1291 m. Obvaldenas ir Nidvaldenas sudarė sąjungą su Uriu bei Švicu, kuri yra šiuolaikinės Šveicarijos pagrindas. Obvaldenas XIII–XIV a. sukūrė savo vyriausybė, nors iki 1330 m. turėjo bendrą tarybą su Nidvaldenu.

1403 m. Obvaldenas su Uriu įsiveržė į Leventinos sritį (dabar Tičino kantone), kad atvertų naujas rinkas sūriui ir galvijams. Apie 1500 žmonių Obvaldene dirbo samdomais kareiviais. Kai kurie iš šių kareivių susikrovė turtus arba užėmė aukštas pareigas. Per Napoleono okupaciją 17981803 m. Obvaldenas neteko nepriklausomybės, bet paprasti žmonės gavo fundamentalias politines teises. 1815 m. prie Obvaldeno prisijungė Engelbergo vienuolynas ir to paties pavadinimo rajonas.

Politika

Šveicarijos federacijoje Obvaldenas yra pusiau kantonas. Jis turi visas kantono teises ir pareigas, bet gali siųsti tik vieną atstovą į Kantonų tarybą. Dėl mažo gyventojų skaičiaus kantono vyriausybę gali sudaryti tik penki asmenys.

Ekonomika

Alpės prie Engelbergo
Sarneno ežeras

Obvaldeno ekonomikoje dominuoja mažas ir vidutinio dydžio verslas. Kai kurie verslininkai specializuojasi miniatiūriniuose varikliukuose, medicininiuose prietaisuose ir nanotechnologijose. Tradicinės šakos irgi svarbios. Ypač svarbi miškininkystė, susijusios verslo šakos ir žemės ūkis. Žemės ūkis specializuojasi bendroje pieno ir mėsės produktų gamyboje. Fermos vis dar priklauso šeimoms. Pagrindinis verslas yra turizmas. Daug turistams pastatytų pastatų tarnauja ir vietinei bendruomenei. Ketvirtis bendruomenės tiesiogiai ar netiesiogiai tarnauja turizmo sektoriuje.

2007 m. Obvaldenas pakeitė degresinį pajamų mokestį (didelėms pajamoms mažesnis mokestis) vienodu visiems 1.8 % mokesčiu, kuris yra mažiausias šalyje.[2] Šis kantono mokestis apmokestinamas kartu su federaliniu ir vietiniu mokesčiu.

Kultūra

Obvaldeno kultūrą palaiko daugybė vietinių organizacijų. Kantone yra tradicinė muzika, karnavalai, šokiai, kostiumai, teatrai ir festivaliai. Be to yra daugybė šiuolaikinių menininkų: Josef Garovi (kompozitorius), Caspar Diethelm (kompozitorius), Julian Dillier (poetas), Franz Bucher (tapytojas), Kurt Sigrist (skulptorius) and Alois Spichtig (skulptorius).

Turizmas

Kadangi Obvaldenas yra Šveicarijos Alpių centre, jis dar XIX a. tapo svarbiu turizmo centru. Du kalnai Pilotas ir Titlis yra pagrindiniai turistų traukos centrai. Turistus domina taip pat žiemos sporto šakos: slidinėjimas ir snieglentės. Vasara turistai užsiima alpinizmu ir vaikščioja po kalnus. Pagrindiniai kurortai yra Engelbergas, Melchsee-Frutt, Lungern-Schönbüel, Mörlialp ir Langis.

Religija

2000 m. dauguma gyventojų buvo Romos katalikai (80 %) ir tik mažuma protestantai (8 %)[3].

Nuorodos

Išnašos

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva