Palemonas
Kitos reikšmės – Palemonas (reikšmės).
| Palemonas | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1961 m. | ||
  Palemonas | ||
| 54°54′29″š. pl. 24°03′11″r. ilg. / 54.908°š. pl. 24.053°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė | |
| Seniūnija | Petrašiūnų seniūnija | |
Palemonas – Kauno miesto dalis, esanti šiaurės rytiniame pakraštyje, prie magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Kauno marių.[2] Yra Palemono geležinkelio stotis (rūšiavimas ir skirstymas), paštas, stovi Kauno Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia, veikia Salomėjos Nėries memorialinis muziejus (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1951 m.), buvusi bendrovė „Palemono keramika“. Įsikūręs Palemono bendruomenės centras.
Etimologija
Palemonas – pramoninis vietovardis, kilęs nuo akcinės bendrovės „Palemonas“ vardo – įmonė pavadinta legendinio Lietuvos kunigaikščio Palemono garbei. Ši keramikos įmonė buvo įkurta 1922 m., ją įkūrė broliai Jonas Vailokaitis ir Juozas Vailokaitis, iš Rusijos grįžęs kalnų inžinierius Vladas Geiga ir keletas tuometinių verslininkų. Gamykla pradėjo veikti 1923 m., aplink ją pradėjo kurtis įmonės darbuotojai – tuo metu gyvenvietei ir prigijo Palemono vardas.[3]
Geografija
Palemono rytiniame pakraštyje yra Kauno marių regioninis parkas, kuriame yra Lakštingalų slėnis, Vieškūnų piliakalnis, Palemono miško parkas, yra Geležinkelio (Palemono) forto liekanos, šiauriniu pakraščiu eina magistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , veikia Palemono geležinkelio stotis.
Istorija
Palemonas pradėjo kurtis 1862 m. nutiesus Vilniaus–Kauno geležinkelio liniją dešiniajame Nemuno krante. Apie 1900 m. šiose vietose buvo Apnarų dvaras.[4] 1923 m. pelkėtoje krūmokšniais apaugusioje vietoje pastatyta keramikos gamykla (būsimoji „Palemono keramika“), šalia kurios ėmė plėstis gyvenvietė.[5] XX a. tarpukariu kaimas pradėjo plėtotis kaip gyvenamoji vietovė, jos pietuose buvo Trinyčių kaimas.[6]
1958 m. gegužės 15 d. Palemonas paskelbtas miesto tipo gyvenviete, 1961 m. liepos 25 d. prijungtas prie Kauno. 1970–1980 m. plėtojantis Naujasodžio pramonės zonai išaugo ir Palemono pramoninė teritorija.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XX a. tarpukaris | ? | Kauno apskritis |
| 1947–1950 m. | Karmėlavos valsčius | |
| 1950–1955 m. | Palemono apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
| 1955–1958 m. | Kauno rajonas | |
| 1958–1959 m. | miesto tipo gyvenvietė, Palemono apylinkės centras | |
| 1959–1961 m. | miesto tipo gyvenvietė | |
| 1961–1995 m. | Panemunės rajonas | Kauno miestas |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000– | Petrašiūnų seniūnija | |
Gyventojai
 | |||
| 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|
| 30 | 5 000 | ||
| |||
Žymūs žmonės
Palemone 1937–1938 m. skulptorius ir architektas Bernardas Bučas suprojektavo ir pastatydino savo žmonai, poetei Salomėjai Nėriai namą, kuriame ji gyveno 1937–1941 metais. 1962 m. čia įrengtas muziejus jai atminti. Link marių keliukas veda į Lakštingalų slėnį, kuriame vyksta poezijos pavasariai.
Šaltiniai
- Palemonas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 747 psl.
- Palemonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 421 psl.
- Palemonas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 372 psl.
Nuorodos
- www.palemonas.info Archyvuota kopija 2010-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- Bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Palemoną Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.