Paulius III

Paulius III (tikroji pavardė – Alessandro Farnese, 1468 m. vasario 29 d. Canino miestelyje, Viterbo provincijoje, tuomet – Popiežiaus valstybėje – 1549 m. lapkričio 10 d. Romoje) – Romos katalikų bažnyčios 220-asis popiežius, valdęs nuo 1534 m. spalio 13 d. iki 1549 m. lapkričio 10 d.[1]

Paulius III
lot. Paulus III
220-asis popiežius
Gimimo vardasit. Alessandro Farnese
Gimė1468 m. vasario 29 d.
Canino, Viterbo provincija
Mirė1549 m. lapkričio 10 d. (81 metai)
Palaidotas (-a)Šventojo Petro bazilika
Tautybėitalas
Popiežiaus herbas
Popiežiaus herbas
220-asis popiežius
Išrinktas1534 m. spalio 13 d.
Baigė1549 m. lapkričio 10 d.
PirmtakasKlemensas VII
ĮpėdinisJulijus III
VikitekaPaulius III

Biografija

Gimė įtakingoje Farnese šeimoje. Mokėsi Pizos universitete. 1493 m. popiežius Aleksandras VI jį paskyrė kardinolu, nors kunigo šventimus gavo tik 1519 m. 1523 m. popiežius Klemensas VII paskyrė Ostijos kardinolu ir kardinolų kolegijos dekanu. Būdamas kardinolu turėjo keturis vaikus, o būdamas popiežiumi tris anūkus paskyrė kardinolais. 1534 m. konklava išrinko jį naujuoju popiežiumi. Viena jo išrinkimo priežasčių buvo geri diplomatiniai gabumai. Tapęs popiežiumi siekė sutaikyti Prancūziją ir Šventąją Romos imperiją. 1537 m. sudarė sąjungą su Venecijos respublika kovai prieš Osmanų imperiją, tačiau jam nepavyko surengti naujo Kryžiaus žygio. Kovoje su Reformacija, 1540 m. rugsėjo 27 d. bule Regimini militantis Ecclesiae – patvirtino Jėzaus Draugiją, 1542 m. pertvarkė inkviziciją, 1543 m. pradėjo sudarinėti Draudžiamųjų knygų sąrašą, 1545 m. sušaukė Tridento susirinkimą.1537 m. išleido bulę Sublimus Dei, kuria uždraudė Amerikos indėnus imti į vergovę. 1538 m. gruodį antrą kartą ekskomunikavo Anglijos karalių Henriką VIII.

Rėmė menus, 1546 m. paskyrė Mikelandželą vadovauti Šv. Petro bazilikos perstatymui.

Šaltiniai

Nuorodos

Sąrašas:Popiežiai

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Klemensas VII
Popiežius
Paulius III

1534-1549
Įpėdinis
Popiežius
Julijus III