Persimonas

Persimonai – valgomieji juodmedžio genčiai priklausančių augalų vaisiai.^[1] Kai kuriuose kraštuose persimonai dar vadinami churma, tačiau lietuvių kalboje tai nevartotina svetimybė.^[2] Skiriama daug persimonus vedančių augalų rūšių, iš kurių maistui daugiausiai vartojama rytinio juodmedžio vaisių.

Plačiausiai iš persimonų maistui auginami:

• rytiniai persimonai – rytinio juodmedžio (Diospyros kaki) vaisiai,
• kaukaziniai persimonai – kaukazinio juodmedžio (Diospyros lotus) vaisiai,
• virgininiai persimonai – virgininio juodmedžio (Diospyros virginiana) vaisiai.

Rečiau dėl vaisių auginami:

• aliejiniai juodmedžiai (Diospyros oleifera),
• dvipiesčiai juodmedžiai (Diospyros digyna),
• filipininiai juodmedžiai (Diospyros blancoi),
• indiniai juodmedžiai (Diospyros melanoxylon),
• teksasiniai juodmedžiai (Diospyros texana).

Persimonų gamyba – 2019 m.

Šalis	Gamyba (mln. t.)
Kinija	3.21
Pietų Korėja	0.32
Japonija	0.21
Azerbaidžanas	0.17
Brazilija	0.16
Pasaulyje	4.27
Šaltinis: FAOSTAT (Jungtinės Tautos)[3]

Kaip ir pomidorai, persimonai paprastai nelaikomi uogomis, tačiau morfologiškai persimono vaisius, augantis ant vaismedžio, iš tikrųjų yra uoga. Valgomi švieži, rečiau džiovinti arba iš jų gaminami džemai, marmeladai, galima ruošti salotas, virti uogienes. Dėl unikalaus skonio, jie derinami su pačiais įvairiausiais priedais. Minkštime sėklų dažniausiai nebūna, todėl suvalgomas visas vaisius, nepaliekant graužtuko. Luobelė yra plona, valgoma, todėl lupti nebūtina.^[4] Savo forma jis būna kiaušiniškas, kūgiškas, kartais rutulio ar suploto rutulio formos. Prinokęs vaisius dažniausiai būna oranžinės, raudonai oranžinės, geltonos spalvos, rečiau – ir juodos. Vaisiaus luobelė kiek tamsesnė už minkštimą. Neprinokęs jis žalias, su melsva apnaša. Vaisiui nokstant kietas minkštimas tampa minkštu, gleivingu ir saldžiu. Vaisių luobelėje kaupiasi daug raugų. Švieži vaisiai turtingi ne tik skoniu, bet ir maistine verte, mikroelementais. Juose būna iki 20 % angliavandenių (iš jų apie 12 % cukrūs), 0,2 % riebalų, 0,6 % baltymų, nemažai vitaminų (B2, B9, C), mineralų (geležis, kalcis, natris).^[1][5]

Didžiausi persimonų augintojai: Kinija, Korėja, Japonija, Brazilija, Italija, Izraelis, Iranas, Naujoji Zelandija.^[1] Kinija užima 75 % pasaulio rinkos.

Rytietiški persimonai, kurie dar vadinami kiniškais arba japoniškais^[6] (Diospyros kaki), yra komerciniu požiūriu svarbiausi persimonai. Jie kilę iš Kinijos, šiaurės rytų Indijos ir šiaurės Indokinijos. Pradėti auginti Kinijoje daugiau nei prieš 2000 metų, o į Japoniją atvežti VII a., į Korėją – XIV a. Kalifornijoje ir Pietų Europoje pasirodė apie 1800 m. Nuo 1890 m. pradėjo plisti Brazilijoje su japonų imigrantais. Persimono vaismedis yra lapus metantis augalas, išaugantis iki 10 m aukščio, pagal išvaizdą atrodantis kaip obelis. Lapai pakaitiniai, kiaušiniškai pailgi, tamsiai žali, apačioje blyškūs, plačiai lancetiški. Rudenį jie parausta.

Amerikietiški persimonai (Diospyros virginiana) yra kilę iš rytų JAV. Skinami rudenį arba po pirmųjų šalnų, vaisiai valgomi švieži arba iš jų gaminami kepiniai, pyragai, nestiprūs alkoholiniai gėrimai.^[7]