Riksdagas
Šis straipsnis apie Švedijos riksdagą. Apie Suomijos riksdagą skaitykite straipsnyje Suomijos parlamentas.
| Riksdagas Sveriges riksdag | |
 | |
| Apžvalga | |
|---|---|
| Tipas | Vienerių rūmų parlamentas |
| Įkurta | 1866 m.[a] |
| Vieta | Parlamento rūmai, Stokholmas |
| Vadovybė | |
| Pirmininkas | Andreas Norlén (M) |
| Vice- pirmininkai |
|
| Struktūra | |
| Vietų sk. | 349 |
 | |
| Politinės grupės | Vyriausybė (103)
Parama (73)
Opozicija (173)
|
| Rinkimai | |
| Rinkimų sistema | 349 deputatai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[b] |
| Paskutiniai rinkimai | 2022 m. rugsėjo 11 d. |
| Nuorodos | |
| Svetainė | www |
Riksdagas (šved. Riksdag < rike – ‘valstybė’ + dag – ‘susirinkimas’) – aukščiausioji Švedijos įstatymų leidžiamoji institucija. Nuo 1971 m. Riksdagas – vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 349 deputatų, renkamų 4 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą.[1]
_in_Gamla_Stan,_Stockholm.jpg)
Riksdago konstituciniai įgaliojimai išvardyti 1975 m. Valdymo formos įstatyme (Regeringsformen),[2] o jo vidinė veikla išsamiau išdėstyta Riksdago akte (Riksdagsordningen).[3][4] Riksdago posėdžių vieta – Parlamento rūmai, įsikūrę Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.
Istorija
Riksdago pradžia laikomas 1435 m. Arbogoje susirinkęs bajorų, dvasininkų ir miestiečių suvažiavimas.[5][6] 1527 m. Riksdagui formalią struktūrą suteikė pirmasis šiuolaikinės Švedijos karalius Gustavas I Vaza, įtraukdamas atstovus iš visų keturių luomų: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių. Luominį pobūdį Riksdagas išlaikė iki 1866 m., kai buvo įkurtas modernus dvejų rūmų parlamentas. Nuo 1970 m. Riksdagą sudaro vieneri rūmai.[1]
Funkcijos
Riksdagas atlieka įprastas parlamentinės demokratijos įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Jis skiria vyriausybės vadovą (vyriausybė yra atsakinga Riksdagui), turi išimtinę teisę keisti konstituciją.[1] Daugumoje parlamentinių demokratijų valstybės vadovas paveda politikui suformuoti vyriausybę. Pagal naująjį 1974 m. Valdymo formos įstatymą (vieną iš keturių pagrindinių Konstitucijos įstatymų), šis įgaliojimas atimtas iš Švedijos monarcho ir patikėtas Riksdago pirmininkui.[7]
Sudėtis
Riksdago sudėtis po 2022 m. rugsėjo 11 d. vykusių rinkimų.
| Partija | Pirmininkas | Vietos | |
|---|---|---|---|
| Socialdemokratų partija | Magdalena Andersson | 107 | |
| Švedijos demokratai | Jimmie Åkesson | 73 | |
| Nuosaikiųjų partija | Ulf Kristersson | 68 | |
| Kairioji partija | Nooshi Dadgostar | 24 | |
| Centro partija | Muharrem Demirok | 24 | |
| Krikščionys demokratai | Ebba Busch | 19 | |
| Žaliųjų partija | Märta Stenevi / Per Bolund | 18 | |
| Liberalai | Johan Pehrson | 16 | |
| Iš viso | 349 | ||
Rinkimai
Riksdagą sudaro 349 deputatai, renkami 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 deputatų išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[2] Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turi visi Švedijos piliečiai, sulaukę 18 metų.[1]
2022 m. rinkimai
| | |||||||||
| Partija | Balsai | % | Vietos | +/− | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Švedijos socialdemokratų partija | 1 964 474 | 30,33 | 107 | +7 | |||||
| Švedijos demokratai | 1 330 325 | 20,54 | 73 | +11 | |||||
| Nuosaikiųjų partija | 1 237 428 | 19,10 | 68 | −2 | |||||
| Kairioji partija | 437 050 | 6,75 | 24 | −4 | |||||
| Centro partija | 434 945 | 6,71 | 24 | −7 | |||||
| Krikščionys demokratai | 345 712 | 5,34 | 19 | −3 | |||||
| Žaliųjų partija | 329 242 | 5,08 | 18 | +2 | |||||
| Liberalai | 298 542 | 4,61 | 16 | −4 | |||||
| Niuansų partija | 28 352 | 0,44 | 0 | Nauja | |||||
| Alternatyva Švedijai | 16 646 | 0,26 | 0 | 0 | |||||
| Piliečių koalicija | 12 882 | 0,20 | 0 | 0 | |||||
| Piratų partija | 9 135 | 0,14 | 0 | 0 | |||||
| Kitos partijos | 33 237 | 0,50 | 0 | 0 | |||||
| Iš viso | 6 477 970 | 100 | 349 | — | |||||
| Galiojantys balsai | 6 477 970 | 98,93 | |||||||
| Negaliojantys balsai | 69 831 | 1,07 | |||||||
| Iš viso balsų | 6 547 801 | 100 | |||||||
| Nedalyvavę | 1 227 589 | 15,79 | |||||||
| Turintys balsavimo teisę / aktyvumas | 7 775 390 | 84,21 | |||||||
| Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9] | |||||||||
 | |||||||||
| Partija | Balsai | % | Vietos | +/− | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| U. Kristersono blokas (M+SD+KD+L) | 3 212 007 | 49,58 | 176 | +2 | |||||
| M. Anderson blokas (S+MP+V+C) | 3 165 711 | 48,87 | 173 | −2 | |||||
| Kitos partijos | 100 252 | 1,55 | 0 | — | |||||
| Iš viso | 6 477 970 | 100 | 349 | — | |||||
| Galiojantys balsai | 6 477 970 | 98,93 | |||||||
| Negaliojantys balsai | 69 831 | 1,07 | |||||||
| Iš viso balsų | 6 547 801 | 100 | |||||||
| Nedalyvavę | 1 227 589 | 15,79 | |||||||
| Turintys balsavimo teisę / aktyvumas | 7 775 390 | 84,21 | |||||||
| Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9] | |||||||||