Rugpjūčio 26

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Kazimieras – Zefirinas – Gailius – Algintė – Aleksandras – Gailutis

Įvykiai

• 1940 – prasidėjo ypatingoji Liaudies Seimo sesija;
• 1991 – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuviškos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas;
• 1999 – Vilniaus apygardos teisme baigtas skaityti 250 puslapių nuosprendis 1991 m. sausio 13 d. sąmokslininkams;
• 2003 – įsteigta Vilniaus verslo teisės akademija;
• 2010 – pakeistas Citadele banko pavadinimas (buv. PAREX).

Gimimo dienos

• 1712 m. – Tadas Pranciškus Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (m. 1783 m.).
• 1875 m. – Ignas Bitaitis, poetas, knygnešys (m. 1900 m.).
• 1884 m. – Vytautas Augustauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1944 m.).
• 1899 m. – Vaclovas Rymavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1972 m.).
• 1901 m. – Kazimieras Bieliukas, Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
• 1905 m. – Juozas Kazys Beleckas, Lietuvos žurnalistas (m. 1942 m.).
• 1910 m. – Alfonsas Kiškis, Lietuvos agronomas, kraštovaizdžio architektas (m. 1994 m.).
• 1923 m. – Nijolė Virginija Bražėnaitė, gydytoja patologė, medicinos daktarė, JAV lietuvių veikėja (m. 2023 m.).
• 1927 m. – Leonas Mulevičius, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Nijolė Jankutė-Užubalienė, Lietuvos rašytoja.
• 1932 m. – Henrikas Paulauskas, lietuvių žurnalistas, kraštotyrininkas, buvęs ilgametis LTV diktorius (m. 2006 m.).
• 1948 m. – Jonas Mikelionis, pedagogas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
• 1951 m. – Gražina Šimoliūnienė-Šikšniūtė, Lietuvos dailininkė dizainerė, grafikė.
• 1953 m.:
  • Birutė Jočienė-Žaliaduonytė, chorvedė ir pedagogė.
  • Juozas Abelkis, Lietuvos ir Kretingos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agronomas fitopatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1955 m. – Jurijus Smoriginas, lietuvių choreografas, baleto šokėjas, „Vilniaus baleto” meno vadovas.
• 1956 m.:
  • Arūnas Keserauskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gražina Akelaitienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Kornelija Toropovienė, architektė (m. 1993 m.).
• 1957 m. – Lina Kochanskienė, gydytoja, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Gintaras Byčius, gydytojas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Valdemaras Valkiūnas, Lietuvos, Latvijos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Algis Kazulėnas, istorikas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Skiauterė, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virginijus Jokšas, Skuodo rajono politikas, istorijos mokytojas metodininkas, kraštotyrininkas, filatelistas, Skuodo miesto Bartuvos vidurinės mokyklos muziejaus įkūrėjas (1990), Skuodo Bartuvos progimnazijos direktorius.
• 1963 m. – Ligitas Kernagis, Lietuvos inžinierius, televizijos laidų vedėjas.
• 1965 m. – Artūras Račas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, tinklaraštininkas.
• 1966 m. – Valentinas Žalalis, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Zita Vilutytė, Lietuvos dailininkė grafikė, kompozitorė.
• 1975 m. – Mindaugas Sabutis, Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios vyskupas.

Mirtys

• 1808 m. – Jonas Nepomukas Kosakovskis, LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 rugpjūčio 9 d. – 1808 rugpjūčio 26 d.) (g. 1755 m.).
• 1932 m. – Jonas Žemaitis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1868 m.).
• 1945 m. – Povilas Čiurlionis, pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Vienas iš vargonininko Konstantino Čiurlionio penkių sūnų, artimiausias M. K. Čiurlionio brolis (g. 1884 m.).
• 1952 m. – Pranas Genys, Lietuvos muziejininkas, poetas (g. 1902 m.).
• 1955 m. – Jonas Čiurlionis, vargonininkas, muzikos mokytojas, vienas iš penkių vargonininko Konstantino Čiurlionio sūnų (g. 1891 m.).
• 1972 m. – Kristupas Gudaitis, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, evangelikų liuteronų veikėjas (g. 1898 m.).
• 1998 m. – Vsevolodas Dobužinskis, rusų ir lietuvių grafikas, scenografas (g. 1906 m.).
• 2000 m. – Steponas Eitminavičius, Lietuvos geologas mokslininkas ir hidrogeologas praktikas, fotografas, visuomenės veikėjas (g. 1932 m.).
• 2004 m. – Vytautas Astrauskas, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, reumatologas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1927 m.).
• 2017 m. – Juozas Vanagas, choro dirigentas (g. 1925 m.).
• 2022 m. – Emilija Liegutė, lietuvių prozininkė, dramaturgė (g. 1930 m.).^[1]

Įvykiai

• 55 m. pr. m. e. – Gajus Julijus Cezaris įsiveržė į Britaniją;
• 1346 – Šimtametis karas: Crécy (Kresi) mūšyje išryškėjo anglų lankininkų pranašumas prieš prancūzų riterių kariuomenę;
• 1429 – Žana Dark įžengė į Paryžių.
• 1778 – pirmą kartą užkopta į Slovėnijos simbolį – Triglavo kalną;
• 1789 – priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija;
• 1858 – telegrafu išsiųsta pirmoji žinutė;
• 1920 – 19-tu JAV konstitucijos pataisymu leista balsuoti ir moterims;
• 1927 – pradėjo veikti Buckingham fontanas;
• 1978 – konklavoje išrinktas popiežius Jonas Paulius I;
• 1983 – Stanislavas Petrovas patvirtino, kad kompiuterinės sistemos pranešimai apie paleidžiamas JAV balistines raketas yra klaidingi, užkirsdamas kelią galimam branduoliniam karui.
• 2008 – Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretus, kuriais pripažįstama Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybė.

Gimimo dienos

• 865 m. – Ar Razi, persų alchemikas ir chemikas, gydytojas, filosofas ir mokslininkas, plačiai laikomas poliamtu (m. 925 m.).
• 1676 m. – Seras Robertas Valpolas, pirmasis Orfordo grafas, britų politikas, laikomas pirmuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Nors ministro pirmininko pareigos tuo laiku nebuvo pripažįstamos nei teisiame nei oficialiame lygmenyse, Valpolas vistiek yra pripažįstamas de facto ėjęs premjero pareigas dėl jo paties įtakos ministrų kabinetui (m. 1745 m.).
• 1743 m. – Antuanas-Loranas de Lavuazjė, prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse (m. 1794 m.).
• 1880 m. – Giljomas Apolineras, prancūzų poetas^[2] (m. 1918 m.).
• 1897 m. – Jun Boson, Pietų Korėjos politikas, 1960–1962 m. šalies prezidentas (m. 1990 m.).
• 1900 m. – Hellmuth Walter, vokiečių inžinierius ir išradėjas (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė (m. 1997 m.).
• 1913 m. – Borisas Pahoras, slovėnų rašytojas (m. 2022 m.).
• 1937 m. – Genadijus Janajevas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, pirmasis ir paskutinis TSRS viceprezidentas.
• 1944 m. – Arvydas Krievas, latvių kino režisierius, scenaristas.
• 1946 m. – Dimitris Christofias, kairysis Kipro politikas, dabartinis prezidentas ir parlamento pirmininkas, taip pat AKEL generalinis sekretorius. Tai pirmasis komunistas Kipro prezidentas ir vienintelis šalies vadovas komunistas tarp Europos Sąjungos narių.
• 1951 m. – Edvardas Vitenas, JAV fizikas teoretikas, Institute for Advanced Study profesorius, vienas pagrindinių superstygų teorijos tyrėjų pasaulyje.
• 1965 m. – Azela Jacqueline Robinson Cañedo, aktorė. Gimė Londone (Anglija).
• 1971 m. – Ariadna Thalía Sodi Miranda, Meksikos aktorė ir dainininkė (neoperinis mecosopranas).
• 1979 m. – Kristianas Mora, Ekvadoro futbolininkas. Ud. Católica klubo vartininkas.
• 1980 m.:
  • Chris Pine, amerikiečių aktorius.
  • Macaulay Culkin, amerikiečių aktorius.
• 1986 m.:
  • Cassie, JAV atlikėja, geriausiai žinoma kaip singlo Me & U atlikėja, kuris tapo hitu 2006 m.
  • Colin Kazim-Richards, iš Anglijos kilęs Turkijos futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Fenerbahçe klubo puolėjas.

Mirtys

• 1278 m. – Otokaras II, Čekijos karalius nuo 1253 iki 1278 m. Jis taip pat iki 1276 m. buvo Austrijos, Štirijos, Karintijos ir Krainos kunigaikštis (g. 1233 m.).
• 1346 m. – Jonas Liuksemburgietis, VOkiečių ordino karinis veikėjas, Čekijos karalius (g. 1296 m.).
• 1399 m. – Michailas Aleksandrovičius Tveriškis, didysis Tverės kunigaikštis 1368–1399 m (g. 1333 m.).
• 1776 m. – David Hume, škotų filosofas ir istorikas (g. 1711 m.).
• 1910 m. – Viljamas Džeimsas, amerikiečių filosofas, psichologas (g. 1842 m.).
• 1950 m. – Ransom Eli Olds, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, Oldsmobile ir Reo markių įkurėjas. Jis tvirtino pagaminęs savo pirmajį garo automobilį 1894 metais, o savo pirmą benzininį automobilį 1896 metais (g. 1864 m.).
• 1976 m. – Michailas Kargeris, rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas (g. 1903 m.).
• 1979 m.:
  • Alvin Karpis, lietuvių kilmės Kanados bei JAV nusikaltėlis, pagarsėjęs kartu su „Barker" gauja įvykdytų nusikaltimų serija, dėl kurių XX a. 4 deš. Karpis kurį laiką buvo „Valstybės priešas Nr. 1“ („Public Enemy Number 1") FBI sąrašuose (g. 1908 m.).
  • Mika Toimi Waltari, vienas populiariausių XX a. suomių romanistų, išgarsėjęs istoriniu romanu Sinuhė egiptietis (orig. k. „Sinuhe egyptiläinen“) (g. 1908 m.).
• 1980 m. – Tex Avery, amerikiečių karikatūristas ir Looney Toons sugalvotojas (g. 1908 m.).
• 1987 m. – Georg Wittig, vokiečių chemikas, 1979 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3][4] (g. 1897 m.).
• 1991 m. – Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (g. 1903 m.).
• 1995 m. – Džonas Braneris, britų mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1934 m.).
• 2021 m. – Alesis Razanavas, baltarusių poetas ir vertėjas (g. 1947 m.).^[5]