Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
 | Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje. |
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., pradėtas tiesti nuo Sankt Peterburgo 1852 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo pilnai veikti 1862 m. pabaigoje. Tai buvo pirmoji geležinkelio linija dabartinės Lietuvos teritorijoje ir trečioji geležinkelio linija statybų pirmajame etape dabartinės Rusijos teritorijoje bei ketvirtoji linija Rusijos imperijoje.
Lietuvoje nutiestas 1859-62 metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.
Linija
Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą su Pskovu, Daugpiliu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1046 varstai, t. y. 1116 km. Geležinkelio atšakos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai ilgis - 162 varstai (173 km).
Istorija
1851 m. Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo. Jo numatomas ilgis buvo 1250 km. Oficialiai kelio tiesimas pradėtas 1851 m. vasario 15 d.[2] Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo – iki to laiko buvo nutiestas ir pradėjo veikti Sankt Peterburgo–Gatčinos ruožas. Iš pradžių tiesimo darbus organizavo valstybė, o po Krymo karo atnaujinus geležinkelio tiesimą, jis buvo perduotas prancūzų kapitalo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei, kuri jį nutiesė ir valdė iki tol, kol geležinkelį išpirko Rusijos imperijos iždas. 1857 m. įsteigta Vyriausioji Rusijos geležinkelių bendrovė, kuriai priklausė geležinkelis. Bendrovės valdyba 1861 m. įsikūrė Sankt Peterburge.[3]
Visame kelyje Daugpilis−Vilnius−Gardinas su atšaka Lentvaris−Kaunas−Kybartai žemės darbai pradėti 1859 m. gegužės 1 d.[4] 1860 m. rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas – geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.
Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližanų maršrutas Daugpilis–Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą.
1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Daugpilio iki Lentvario, o gegužės 10 d. iš Lentvario iki Virbalio. Laikinasis eismas tarp Varšuvos ir Balstogės pradėtas 1862 m. gegužės 6 d., kiek vėliau pratęstas iki Gardino. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 m. rugsėjo 6 d. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 15 (27) d.
Trumpa techninė charakteristika. Geležinkelio pylimas ir visi tiltai, išskyrus tiltą per Dauguvą, visame linijos ilgyje įrengti dviems keliams, tačiau pradžioje buvo paklotas tik vienas kelias. Kaune ir ties Vilniumi Paneriuose įrengti du geležinkelio tuneliai, pirmieji Rusijos imperijoje. Tiesiant geležinkelį įrengta keletas viadukų per kelius ar plento viadukų per geležinkelį. Kadangi geležinkelį tiesė Prancūzijos kapitalo bendrovė, dalis techninių sprendimų ir eismo organizavimo tvarkos buvo perkelti iš Prancūzijos geležinkelių. Pagrindinis jų - traukinių eismas kairiąja puse.
.jpg)
Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min. Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.
1894 m. sausio 1 d. iš finansinių problemų kamuojamos Vyriausiosios Rusijos geležinkelių bendrovės Rusijos imperijos valstybės iždas išpirko Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, bendrovės valdybos funkcijas perėmė Susisiekimo kelių ministerija, o Vyriausioji Rusijos geležinkelių bendrovė buvo panaikinta. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, valdomas valstybės, eksploatavo strateginės paskirties Varėnos–Alytaus–Suvalkų–Gardino liniją. 1907 m. prie Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio buvo prijungti Rygos–Tosno, Tapsės–Valkos, Pskovo–Rygos, Pytalovo–Sitos ir Kegelio–Hansalio geležinkeliai ir bendras jungtinis geležinkelis pavadintas Šiaurės Vakarų geležinkeliu – taip jis vadinosi iki 1915 m. įvykusios kaizerinės okupacijos.[5]
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacinės pajėgos užimtoje teritorijoje perkalė geležinkelio vėžę iš rusiškos (1524 mm) į standartinę (1435 mm). Standartinis vėžės plotis nuo to laiko iki šių dienų išliko Lenkijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis atiteko Tarybų Rusijai (nuo 1924 m. TSRS), Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. 1939 m. TSRS užimtose teritorijose ir Lietuvoje (nuo 1940 m. pabaigos) prasidėjo geležinkelio perkalimas atgal į rusišką vėžę, tačiau iki užpuolant Vokietijai, jis nebuvo baigtas. Vokietijos okupuotoje teritorijoje geležinkelio vėžė vėl buvo pakeista į standartinę. Vejant nacistus, geležinkelio vėžė vėl buvo keičiama į rusišką. Tarp Gardino ir Geniušių (Lenkija) yra nutiesti ir rusiškos, ir standartinės vėžės keliai.
Po Antrojo pasaulinio karo geležinkelis atiteko TSRS ir Lenkijos Liaudies Respublikai. Po TSRS iširimo Tarybų Sąjungos geležinkelio ruožai atiteko Rusijos Federacijai, Latvijai, Lietuvai ir Baltarusijai. Nepaisant pasaulinių karų, padalinimų atskiroms valstybėms, geležinkelis veikė visame savo ilgyje, eismas nutrūkdavo tik dėl karo veiksmų ar iki tol, kol buvo atstatyti sugriauti ruožai, išskyrus ruožą Vievis - Lazdėnai tarpukaryje iki 1938 m. Nuo 2003 m. pagrindinė geležinkelio linija nebeveikia visame savo ilgyje: Lietuvoje ruožas nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija užkonservuotas. Rusijoje Sankt Peterburgo Varšuvos stotis uždaryta 2001 m. Dar 7-ajame XX a. dešimtmetyje dalis paskutinio tarpstočio tuomet Leningrado miesto teritorijoje buvo demontuota, nukreipiant eismą linija, vedančia į Baltijos stotį, bei nutiesiant jungiamuosius kelius su Varšuvos stotimi.
Buvusi Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio linija yra elektrifikuota atskiruose jos ruožuose. Pirmoji linijoje dar 1938 m. elektrifikuota (1,5 kV pastovios srovės) buvo Gatčinos stotis, tačiau elektrifikacija ją kaip mazginę stotį pasiekė iš kitos geležinkelio linijos. Lenkijoje 1952 m. buvo elektrifikuotas Varšuvos Vilenskos - Tluščo ruožas (3 kV pastovios srovės). Tarybų Sąjungoje 1966 m. buvo elektrifikuotas (3 kV pastovios srovės) ruožas Gatčina - Siverskaja, įskaitant ir Gatčinos stoties elektrifikacijos konversiją į 3 kV. 1967 m. pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Leningrado iki Gatčinos, o 1971 m. elektrifikacija pratęsta iki Lugos. Kitas elektrifikacijos etapas susijęs su elektrifikacija Lietuvoje. 1975 m. kintama 25 kV srove elektrifikuotas ruožas Vilnius - Kaunas, įskaitant ir Lentvario - Senųjų Trakų (taip pat atkarpa iki Trakų) ruožą, o 1978 m. elektrifikuotas Vilniaus - Naujosios Vilnios ruožas. Lenkijoje 1981 m. elektrifikuota linijos dalis tarp Tluščo ir Lochuvo, 1982 m. tarp Lochuvo ir Malkinios, o 1983 m. elektrifikacija pasiekė Balstogę. 1986 m. elektrifikuotas ruožas nuo Balstogės iki Kužnicos. 1989 m. buvo paskutinis elektrifikacijos etapas buvusioje Sankt Peterburgo - Varšuvos linijoje: 3 kV pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Kužnicos iki Gardino (tik 1435 mm vežės kelias).
2013-2016 m. buvusio Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio ruožas Kazlų Rūda - Kaunas tapo geležinkelio Rail Baltica linijos dalimi, o 2019-2021 m. jos dalimi tapo ir ruožas Kaunas - Palemonas. Rail Baltica linijos tiesimo metu lygiagrečiai rusiškos vėžės keliams nutiestas standartinės (1435 mm) vėžės kelias.
Stotys
| Pavadinimas | Atstumas nuo Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sankt Peterburgas (Санкт-Петербург) | 0 | 1853 m. | aukščiausia | Sankt Peterburgo Varšuvos stotis. Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijos stotis) ir kitomis stotimis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Petrogrado Varšuvos stotis, 1924-1991 m. Leningrado Varšuvos stotis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikė geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. 2016 m. muziejus iškeltas, o kelyno vieta užstatyta daugiabučiais namais. Dabar stoties pastate veikia prekybos centras. |
| Aleksandrovskaja (Александровская) | 21 | 1853 m. | III | Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo. 1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono. |
| Gatčina (Гатчина) | 42 | 1853 m. | II | 1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)). |
| Suida (Суйда) | 51 | |||
| Siverskaja (Сиверская) | 63 | |||
| Divenskaja (Дивенская) | 80 | |||
| Mšinskaja (Мшинская) | 99 | |||
| Preobraženskaja (Преображенская) | 116 | nuo 1919 m. Tolmačiovas | ||
| Luga (Луга) | 129 | 1857 m. | II | 1916 m. atšaka į Naugardą |
| Serebrianka (Серебрянка) | 150 | 1859 m. | ||
| Pliusa (Плюсса) | 171 | 1859 m. | ||
| Belaja (Белая) | 193 | 1859 m. | Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje | |
| Novoselje (Новоселье) | 213 | 1859 m. | ||
| Torošinas (Торошино) | 238 | 1859 m. | ||
| Pskovas (Псков) | 257 | 1859 m. | I | 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą |
| Čerskaja (Черская) | 281 | 1860 m. | Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai | |
| Ostrovas (Остров) | 306 | 1860 m. | ||
| Fedosinas (Федосино) | 316 | Dabar Briančianinovo | ||
| Žogovas (Жогово) | 331 | 1860 m. | nuo 1921 m. Ritupė | |
| Pytalovas (Пыталово) | 345 | 1860 m. | III | 1902 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Sitą, 1916 m. pailgintas iki Ierikių. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė. |
| Pundurai (Пондеры) | 359 | 1860 m. | ||
| Karsava (Корсовка) | 376 | 1860 m. | Latvijos pasienio stotis. | |
| Mežvidai (Ивановка) | 392 | 1860 m. | Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja | |
| Rėzeknė (Режица) | 417 | 1860 m. | 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu | |
| Malta (Антонополь) | 435 | 1860 m. | ||
| Agluona (Рушоны) | 460 | 1860 m. | ||
| Viškai (Вышки) | 473 | 1860 m. | iki 1894 m. Dubna (Дубно) | |
| Daugpilis (Dvinskas, Двинск) | 497 | 1860 m. | I | 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[6], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę. Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II. |
| Gryva (Калкуны) | 502 | 1862 m. | III | 1873 m. įrengta atšaka į Radviliškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu. |
| Turmantas (Турмонт) | 520 | 1862 m. | Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku. | |
| Dūkštas (Дукшты) | 540 | 1862 m. | 1916 m. įrengta karinio siaurojo geležinkelio atšaka, pokaryje tapusi linija į Drują. Išardyta 197x. | |
| Ignalina (Игналино) | 563 | 1862 m. | Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
| Švenčionėliai (Новые Свенцяны) | 585 | 1862 m. | III | 1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Pastovį, 1901 m. - į Panevėžį. Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja. |
| Pabradė (Подбродзе) | 610 | 1862 m. | 1916 m. įrengta geležinkelio atšaka į Lentupį. 2003 m. linija išardyta. | |
| Bezdonys (Безданы) | 634 | 1862 m. | ||
| Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) | 649 | 1873 m. | II | 1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis |
| Vilnius (Вильна) | 658 | 1862 m. | I | 1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą |
| Lentvaris (Ландварово) | 675 | 1862 m. | 1862 m. nutiesta linija į Virbalį, Eitkūnus | |
| Rūdiškės (Рудзишки) | 693 | 1862 m. | ||
| Valkininkai (Олькеники) | 712 | 1862 m. | ||
| Varėna (Ораны) | 732 | 1862 m. | III | 1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m. |
| Marcinkonys (Марцинканцы) | 752 | 1862 m. | III | 1915 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius. Išardyta 195X m. Geležinkelio linija nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija nenaudojama. |
| Pariečė (Поречье) | 775 | 1862 m. | Iki Pirmojo pasaulinio karo kurį laiką vadinosi Druzgenikais. Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia. | |
| Zelinskaja (Зелинская) | 793 | V | Vėliau Zelinskaja-Bogouševa. Tarpukaryje Zieliona, dabar Boguševka. | |
| Gardinas (Гродно) | 804 | 1862 m. | 1907 m. įrengta linija į Mastus | |
| Lososna (Лососна) | 809 | 1906 m. | Linijos į Suvalkus dalis iki Kamienos Novos likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias. | |
| Kužnica (Кузница) | 829 | 1862 m. | Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis. | |
| Sokulka (Соколка) | 844 | 1862 m. | XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties | |
| Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь) | 862 | 1862 m. | ||
| Balstogė (Белосток) | 882 | 1862 m. | II | 1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius |
| Lapiai (Лапы) | 904 | 1862 m. | 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Šepetovas (Щепетово) | 929 | 1862 m. | Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas | |
| Čiževas (Чижов) | 944 | 1862 m. | ||
| Malkinia (Малкин) | 967 | 1862 m. | 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Sadovnė Vengrovskė (Зеленец) | 980 | 1872 m. | ||
| Lochovas (Лохов) | 994 | 1862 m. | ||
| Tluščas (Тлущ) | 1013 | 1862 m. | Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą | |
| Volominas (Воложин) | 1028 | 1862 m. | Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas | |
| Markos (Марки) | 1043 | 1867 m. | Prekių stotis; jungtys su Varšuvos - Vienos, Pavyslio geležinkeliais. Siaurasis geležinkelis į Radzyminą. Dabartinis pavadinimas Varšuva Vilenska Markos. | |
| Varšuva (Варшава) | 1046 | 1862 m. | aukščiausia | Varšuvos Peterburgo stotis. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate. Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska. |
| Pavadinimas | Atstumas nuo Lentvario/Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Lentvaris (Ландварово) | 0/675 | 1861 | II | Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija. |
| Vievis (Евье) | 1861 | IV | Nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja. | |
| Žasliai (Жосли) | 1861 | IV | ||
| Kaišiadorys (Кошедары) | 46/719 | 1871 | Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį. | |
| Pravieniškės (Провенишки) | 1861 | IV | ||
| Kaunas (Ковно) | 80/755 | 1861 | I | Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka. |
| Mauručiai (Мавруци) | 1861 | IV | Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais. | |
| Kazlų Rūda (Козлова-Руда) | 115 | 1861 | IV | 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis. |
| Pilviškiai (Пильвишки) | 1861 | IV | Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
| Vilkaviškis (Вильковишки) | 1861 | IV | Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą. | |
| Virbalis (Вержболово) | 161/835 | 1861 | aukščiausia | Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis. |
| Eitkūnai (Eydkuhnen) | 162 | 1860 | Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo likviduota. Atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis. |
Stotys Lietuvoje
Tik nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo įrengtos šios stotys:[7]
- aukščiausiosios klasės: Lentvario GS, Virbalio GS;
- I klasės: Kauno GS, Vilniaus GS;
- II klasės: Švenčionėlių GS;
- III klasės: Dūkšto GS, Kazlų Rūdos GS, Varėnos GS, Žaslių GS;
- IV klasės: Bezdonių GS, Ignalinos GS, Marcinkonių GS, Mauručių GS, Pabradės GS, Pilviškių GS, Rūdiškių GS, Turmanto GS, Valkininkų GS, Vievio GS, Vilkaviškio GS.
Vėliau, iki 1915 m. įrengtos stotys – Alytaus GS, Artilerijos GS, Kaišiadorių GS, Naujosios Vilnios GS, Poteronių GS, Simno GS2, Šeštokų GS.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Lietuvos geležinkeliui − 150 metų Archyvuota kopija 2015-11-19 iš Wayback Machine projekto.