Varėna

Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna. Pats vietovardis atsiradęs nuo Varėnės upės pavadinimo.^[3]

Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 d. Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.

Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis. 4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.

Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna).^[4] Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų (po I pasaulinio karo išardytas). Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o 1933 m. perstatyta),^[5] kūrėsi žydų krautuvės. Vėliau įsteigta miškų urėdija.^[6]

Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“.^[6] 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų.^[5] Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru.^[6] Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų.^[6][5] Po karo apylinkėse veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).

1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2021 m.
1870 m.[5]	1931 m.[7]	1939 m.[5]	1959 m.sur.[8]	1970 m.sur.	1976 m.[9]	1979 m.sur.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]
50	1 255	1 800	2 401	4 478	7 100	8 015	12 291	10 845	9 240
2016 m.	2020 m.	2021 m.sur.	-	-	-	-	-	-	-
8 600	7 895	8 202	-	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

• Varėnos technologijos ir verslo mokykla
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
  • Varėnos „Ryto“ progimnazija
• Varėnos specialioji mokykla
• 2 lopšeliai-darželiai: „Pasaka“, „Žilvitis“
• Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka

• Varėnos TVM „Merkys“ (futbolas)
• „Ūla“ (rankinis)

• Stanisław Sztarejko (1895–1976) – Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės pulkininkas.
• Vaclovas Muraška (1914–1973) – teatro ir kino aktorius.
• Vytautas Kaziulionis (1930–2023) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931 m.) – architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Petras Lapinskas (1936–2017) – geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
• Stasys Vėlyvis (1938–2023) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.
• Petras Korkutis (g. 1938 m.) – meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
• Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė, pedagogė.
• Giedrius Uždavinys (g. 1940 m.) – chirurgas, profesorius.
• Romas Žmuidzinavičius (g. 1952 m.) – dailininkas.
• Nora Ribokienė (g. 1956 m.) – gydytoja, politikė.
• Vidmantas Bižokas (g. 1956 m.) – veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• Gediminas Jakavonis (g. 1958 m.) – ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas.
• Arūnas Žėkas (g. 1966 m.) – futbolininkas.
• Aušra Fridrikas (g. 1967 m.) – buvusi Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Austrijos rankininkė, pasaulio čempionė.
• Jolanta Petkevičienė (g. 1967 m.) – teisininkė.
• Rimantas Stašys (g. 1968 m.) – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• Gintaras Kvitkauskas (g. 1969 m.) – buvęs Vilniaus Žalgirio ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
• Dainius Šalenga (g. 1977 m.) – krepšininkas.
• Vidmantas Balkūnas (g. 1982 m.) – spaudos fotografas, žurnalistas.

• 
  Varėnos pėsčiųjų Vasario 16-osios gatvė
• 
  Varėna

• Varėnos savivaldybės svetainė
• Apie Varėną Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.