Sarasvatė
Sarasvatė (skr. सरस्वती = IAST: Sarasvatī) – senovės arijų šventoji upė ir jos dievybė, vėliau – hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivė, Brahmos žmona.[1]
Vedose
Pavadinimas Sarasvatė yra būdvardinis vedinys nuo žodžio saras ir reiškia „sraunioji, vandeningoji“ bei laikomas Avestoje sutinkamo vandenvardžio Harahvaiti atitikmeniu. Sarasvatė tapatinama su upe, tekėjusia šiaurės vakarų Indijoje.[2]
Povedinėje mitologijoje
Hinduistai tiki, kad Sarasvatė yra vedų motina.[3]
Rytų Indijoje Sarasvatė laikoma Durgos dukra kartu su jos seserimi Lakšme ir jos broliais Ganeša ir Kartikėja [4]
Seniausiuose Vedų literatūros tekstuose Sarasvatė šlovinama kaip išminties įsikūnijimas. Jos garbinimą perėmė ir budizmo tradicija, kur ji laikoma Mandžušrio, arba išminties dievo, sutuoktine.[5]
Puranos mums pasakoja, kad Sarasvatė apsireiškė ir kaip Brahmos žmona, ir kaip šventoji Sarasvatės upė. Kai ruošdamasis kurti visatą Brahma pateko į aklavietę jam padėjo būtent Motina Sarasvatė. Ji davė jam gayatri mantrą ir pasakė, kad medituojant į ją išsipildys visi jo troškimai. Kaip jau pasakojome praeitame skyriuje, Brahma paklausė Sarasvatės patarimo, ir taip gimė materiali kūrinija.[6]
Sarasvatė vaizduojama apsirengusi dailia ir elegantiška mantija, sėdinti balto lotoso žiede. Rankose ji laiko mokslą simbolizuojančią knygą, japos karolius (jų paskirtis panaši į rožančiaus Vakarų tradicijoje − jais skaičiuojamos kartojamos mantros, maldos) ir vyną − tradicinį Indijos styginį muzikos instrumentą.[7]