Smurtas artimojoje aplinkoje
Smurtas artimojoje aplinkoje (arba šeiminis smurtas, smurtas šeimoje) – fizinis, seksualinis, ekonominis arba psichologinis smurtas, įvykdytas artimojoje aplinkoje, pavyzdžiui, santuokoje, partnerystėje, svainystėje, giminystėje.[1] Taip pat tai gali būti smurtas prieš vaikus (pvz., plakimas diržu, tvirkinimas), tėvus ar pagyvenusius žmones.
Smurtą artimojoje aplinkoje dažniausiai patiria moterys,[2] tai buvo pripažinta Stambulo konvencijoje, todėl kartais jis priskiriamas prie smurto dėl lyties,[1] tačiau moterys linkusios dažniau nei vyrai smurtauti prieš lytinį partnerį savigynos tikslais.[3]
Toksiškų santykių atveju gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (tiek moteriai, tiek jos vaikams).[4]
Smurtas artimojoje aplinkoje Lietuvoje
Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatyme (2011 m.) pirmą kartą pripažinta, kad toks smurtas pažeidžia žmogaus teises ir yra visuomenei labai žalinga veika.[1] Nepaisant to, Lietuva yra tik pasirašiusi, tačiau neratifikavusi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.[5] Europos Parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją 2023 m. gegužės mėn.[6]