Tampa
Tampa – JAV miestas Floridos valstijoje ir apygardos centras.[1] Įkurtas vakarinėje Floridos pakrantėje. 2013 m. mieste gyveno 347 645 gyventojai. Tai 53-ias miestas pagal gyventojų skaičių šalyje.[2]
| Tampa | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Valstija |  Florida |
| Apygarda | Hilsborougho |
| Įkūrimo data | 1823 |
| Meras | Bob Buckhorn |
| Gyventojų | 347 645 |
| Plotas | 441,9 km² |
| Tankumas | 787 žm./km² |
| Altitudė | 14,6 m |
| Pašto kodas | 33601-33626, 33629-33631, 33633-33635, 33637, 33647, 33650-33651, 33655, 33660-33664, 33672-33675, 33677, 33679-33682, 33684-33690, 33694, 33697 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka | Tampa |
Tampos teritorijoje anksčiau gyveno įvairios vietinių bendruomenės, paskutinė jų – Tocobaga. Ispanų tyrinėtojai vietovę pastebėjo jau XVI amžiuje, bet europiečių bendruomenės pradėjo čia kurtis tik 1824 m., kai JAV armija šalimais pastatė fortą.
Šiandieninė Tampa yra dalis metropolinės teritorijos, dažniausiai vadinamos Tampos įlankos zona. Metropolinė zona apima keturias apygardas, kuriose bendrai gyvena 2,7 milijono gyventojų. Tai antra pagal dydį valstijoje ir ketvirta pietryčių srityje zona (po Majamio, Vašingtono ir Atlantos metropolinių zonų).[3]
2008 m. „Forbes“ Tampai skyrė 5-ją vieta geriausių atvirų erdvių miestų sąraše.[4]
Istorija
Žodis Tampa reiškia „ugnies lazdos“ išvertus iš senovinės indėnų kalusų genties kalbos, kuri gyveno Tampos įlankos pietuose. Pavadinimas galėjo kilti nuo dažnos perkūnijos, būdingos vasaros mėnesiais. Kai kurių istorikų teigimu, miesto vardas reiškia "vietovę lazdoms rinkti".[5]
Žemėlapiuose Tampos įlanka įvardijama nuo 1695 m.[6]
Ankstyvieji tyrinėjimai
Apie miesto istoriją iki europiečių kolonizavimo nėra daug žinoma. Pirmieji XVI amžiuje vietovę aptiko ispanai. Čia jie sutiko vietinių kalusų gentį.
Ekspedicijos vadovaujamos Panfilo de Narváez ir Hernando de Soto tyrinėjo netoli Tampos, ieškodami aukso ir galimybės įkurti koloniją. Teritorijoje nebuvo vertingų iškasenų, o didžiausias vietinių turtas tebuvo žuvys ir vėžiagyviai. Vietiniai atsisakė pripažinti užklydėlių peršamą katalikybę.
Archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad atvykėliai į gentį atnešė infekcines ligas. Vėliau 200 metų teritorija buvo depopulizuota ir ignoruojama.[5]
Nuolatiniai gyventojai ir JAV kontrolė
XVIII amžiuje dėl Amerikos kolonizavimo seminolų gentys patraukė į Floridos šiaurę.[7] Šiuo periodu Tampoje atsirado pirmieji nuolatiniai gyventojai – kitų indėnų genčių ir kubiečių žvejai.[8]
1821 m. JAV perėmė Floridą iš Ispanijos, jos sumažintu indėnu reidus ir panaikinti prieglobstį pabėgusiems vergams ir kaimyninių valstijų.
Pasienio laikotarpis
Moultrie Creek sutartimi (1823 m.) buvo įkurtas didelis indėnų rezervatas Floridos pusiasalyje. Kontrolės įvedimo planui vykdyti JAV vyriausybė pastatė seriją fortų ir pasienio postų naujojie teritorijoje. 1824 m. vasario 10 d. įsteigtas fortas, kuris vasario 22 d. buvo pavadintas Brooke fortu.[9]
Pirmųjų dešimtmečių egzistavimo metu, Tampa buvo labai izoliuota. 1835 m. pavieniai gyventojai praktiškai apleido teritoriją prasidėjus Antrajam seminolų karui. Po septynerių metų kovos, seminolų gentys pasitraukė iš teritorijos ir į tampą vėl grįžo kolonistai.[10]
1845 m. Floridos teritorija pakankamai išaugo ir tapo 27 JAV valstiją.
Praėjus ketveriems metams nuo valstijos įkūrimo, Tampa išaugo ir 1849 m. sausio 18 d. įgavo kaimo statusą. Gyvenvietėje gyveno 185 gyventojai ir karinis personalas.[11]
1855 m. gruodžio 15 d. gyvenvietė gavo miesto statusą, po metų išrinktas pirmasis meras, kuriuo tapo teisėjas Joseph B. Lancaster.[12]
Dvidešimtas amžius
Tampa sparčiai išaugo po Antrojo pasaulino karo. Iki JAV įsikišimo į konfliktą, buvo pradėtos statybos MacDill srityje, dabartinės MacDill oro pajėgų bazės pirmtakas. Teritorija tarnavo kaip armijos oro pajėgų korpuso ir oro operacijų bazė, kuri turėjo pagalbinių oro uostų aplink Tampos įlanką ir gretimose apygardose. Pasibaigus karui MacDill išliko kaip aktyvus karinis taškas, o pagalbinės instancijos atiteko civilinei kontrolei. Du iš jų tapo tarptautiniai oro uostais: Tampos tarptautinis oro uostas ir Sankt Peterburgo-Kleavaterio tarptautinis oro uostas.
Didžiausias pastarojo laikotarpio ekonomikos augimo mieste buvo Naujosios Tampos įsteigimas, kuris prasidėjo 1988 m., kai prie miesto buvo prijungti 62 km² aplinkinių kaimų.
Rytų Tampoje yra didelė afroamerikiečių bendruomenė, kuri buvo sukėlusi keletą riaušių dėl nesutarimų su vietiniu policijos departamentu.
Miesto vyriausybė
Miesto valdžios aukščiausioji instancija – miesto meras, kuris yra renkamas ketverių metų kadencijai. Dabartinė miesto merė – Pam Iorio.
Miesto taryba yra įstatymų leidybos institucija, kurią sudaro septyni nariai. Keturi nariai išrenkami iš specialių zonų ir dar trys bendrai iš viso miesto.[13]
Edukacija
Mieste įsteigtas Pietų Floridos universitetas, kuriame studijuoja apie 44900 studentų. Privatus Tampos universitetas įkurtas šalia Hillsborougho upės, kuriame studijuoja 5500 studentų. Mieste taip pat yra dar vienuolika universitetų ir koledžų.
Demografija
Mieste gyvena 64,2 % baltaodžių, 26,1 % juodaodžių, 0,4 % indėnų, 2,2 % azijiečių, 0,1 % havajiečių ir kitų Ramiojo vandenyno tautų, 4,17 % kitų rasių. Didžiausios etninės bendruomenės: vokiečiai (9,2 %), airiai (8,4 %), britai (7,7 %), italai (5,6 %) ir prancūzai (2,4 %).
| Metai | Populiacija |
|---|---|
| 1850 | 974 |
| 1870 | 796 |
| 1880 | 720 |
| 1890 | 5532 |
| 1900 | 15839 |
| 1910 | 37782 |
| 1920 | 51608 |
| 1930 | 101161 |
| 1940 | 108391 |
| 1950 | 124681 |
| 1960 | 274970 |
| 1970 | 277714 |
| 1980 | 271523 |
| 1990 | 280015 |
| 2000 | 303447 |
| 2008 | 340882 |
| 2010 | 335709 |
Pirmoji bažnyčia mieste pastatyta 1846 m. Tai buvo metodistų maldos namai. Be to mieste paplitęs baptizmas ir katalikybė.
Sportas
Ledo ritulys
Tampos miestui NHL pietų konferencijoje atstovauja Tampos Bėjaus „Lightning“ komanda. Komanda yra tris kartus laimėjusi NHL čempionų vardą. Komandos namų arena – St. Pete Times Forum.
Amerikietiškasis futbolas
Tampos Bėjaus „Buccaneers“ komanda varžosi NFL pietų divizione. 2002 m. komanda laimėjo supertaurės finalines varžybas ir tapo čempionais.
Beisbolas
Beisbolo didžiojoje lygoje miestui atstovauja Tampos Bėjaus „Rays“. Komanda nuo 1998 m. žaidžia rytų divizione.
Ekonomika
Paslaugų sektorius, mažmeninė prekyba, finansinės paslaugos, draudimas ir nekilnojamo turto verslas yra gyvybiškai svarbūs regiono ekonomikai.[14]. Mieste įsikūrusios šios garsios kompanijos: OSI Restaurant Partners, WellCare Health Plans, Inc., TECO Energy, Walter Energy ir Raymond James Financial.
Miesto centre vyksta nuolatinė plėtra ir rekonstrukcijos pagal bendrąją nacionalinę tendenciją.
