Gruodžio 15

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Celsas – Čiovyda – Čiovydas – Gaudas – Gaudencija – Gaudenis – Gaudenė – Gaudė – Justas – Kristijonas – Kristijona – Libertas – Libartė – Lygauda – Lygaudas

Įvykiai

• 1918 – Prano Eidukevičiaus vadovaujami bolševikai Vilniuje paskelbė apie sovietų valdžios sukūrimą.
• 1939 – Lietuvos valdžia uždarė Vilniaus Stepono Batoro universitetą, vietoje jo Vilniuje buvo atidarytai VDU padaliniai.
• 1945 – Merkinės mūšis: apie 45 partizanai, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago, užpuolė Merkinę; žuvo 5 partizanai, 1 sužeistas, nukauta 15 sovietų kariškiai ir 2 stribai.
• 1989 – Lietuvos Komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos;
• 1990 – įkurta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija;
• 1992 – pasirašyta Lietuvos ir Norvegijos bevizio režimo sutartis;
• 1999 – Ruklos mokomajame pulke įkurtas pirmasis karo policijos būrys.

Gimimo dienos

• 1813 m. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. 1846 m.).
• 1859 m. – Liudvikas Lazaras Zamenhofas, akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas (m. 1917 m.).
• 1863 m. – Antanas Vytartas, kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (m. 1932 m.).
• 1864 m. – Jonas Galvydis-Bykauskas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1943 m.).
• 1884 m. – Steponas Strazdas, Lietuvos ir JAV visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1962 m.).
• 1895 m.:
  • Jonas Glembockis, Lietuvos surdopedagogas (m. 1963 m.).
  • Juozas Daubaras, Lietuvos fotografas (m. 1982 m.).
• 1898 m. – Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (m. 1982 m.).
• 1902 m. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
• 1911 m. – Jonas Adomavičius, gydytojas, filantropas (m. 2006 m.).
• 1912 m. – Petras Morkūnas, vargonininkas ir chorvedys.
• 1926 m. – Juozas Gudavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. 2008 m.).
• 1928 m. – Stasys Gliaudys, Lietuvos pedagogas, gamtininkas, vienas žymiausių Lietuvos lepidopterologų, Šiaulių garbės pilietis.
• 1930 m. – Vytautas Merkys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Pranas Grybauskas, Lietuvos biologas, gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1935 m. – Petras Poškus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1936 m.:
  • Edvardas Rudys, Lietuvos ekonomistas, Lietuvos (žemaičių) rašytojas.
  • Mykolas Mikalajūnas, Lietuvos meteorologas, fizinių mokslų daktaras. geografijos mokslų kandidatas nuo 1989 m.
• 1937 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1938 m. – Juozapas Edvardas Misevičius, Lietuvos matematikas (m. 2010 m.).
• 1947 m. – Henrikas Radvilavičius, inžinierius, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
• 1948 m. – Edmundas Antanas Rimša, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1949 m.:
  • Kristina Gudonytė, lietuvių rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė (m. 2023 m.).
  • Irenijus Račkauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
• 1950 m. – Rimantas Kairelis, ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs LR socialinės apsaugos viceministras.
• 1952 m. – Liudvikas Žukauskas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Jūratė Baranova, filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė (m. 2021 m.).
• 1983 m. – Julius Mykolaitis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NKL lygoje Prienų „Rūdupio“ komandoje.
• 1985 m. – Paulius Budreckis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandoje.

Mirtys

• 1842 m. – Gabrielius Juozapas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1783 m.).
• 1902 m. – Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (g. 1867 m.).
• 1905 m. – Antanas Petravičius, kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1821 m.).
• 1918 m. – Antanas Staniukynas, Romos katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (g. 1865 m.).
• 1931 m. – Juozas Vokietaitis, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
• 1949 m.:
  • Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, knygnešys, spaudos darbuotojas (g. 1865 m.).
  • Jurgis Krikščiūnas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (g. 1919 m.).
• 1959 m. – Stasys Digrys, Lietuvos ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (g. 1886 m.).
• 1968 m. – Adolfas Nezabitauskis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (g. 1901 m.).
• 1995 m. – Antanas Mataušas Vaisa, Lietuvos nusipelnęs ryšininkas (g. 1928 m.)
• 1996 m. – Kęstutis Genys, Lietuvos aktorius, režisierius, poetas (g. 1928 m.).
• 2002 m. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
• 2004 m. – Pranas Kulikauskas, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.^[1] (g. 1913 m.).
• 2020 m. – Jurgis Krasnickas, gydytojas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas (g. 1957 m.).

Įvykiai

• 553 – Trikamerono (Trikamar) mūšis, Belisarijaus vadovaujamos Bizantijos pajėgos nugalėjo vandalų karaliaus Gelimero pajėgas.
• 687 – Romos popiežium išrinktas Sergijus I. Tai buvo kompromisas tarp antipopiežių Paskalio ir Teodoro.
• 944 – Bizantijos imperatorių Romaną I nuvertė jo sūnūs.
• 1256 – mongolų karvedžio Hulagu kariuoemnė pradėjo Alamuto šturmą.
• 1762 – Rusijos imperatorė Jekatarina II pasirašė manifestą, kurio užsieniečiai buvo kviečiami apsigyventi Rusijoje.
• 1778 – Sant Liucijos mūšis tarp britų ir prancūzų laivynų, JAV Nepriklausomybės karo dalis.
• 1791 – JAV įsigaliojo teisių bilis - 10 pirmųjų konstitucijos pataisų.
• 1840 – imperatoriaus Napoleono palaikai buvo iškilmingai pervežti į Paryžių.
• 1864 – Našvilio mūšio pradžia (JAV pilietinis karas).
• 1917 – paskelbta Moldovos liaudies respublika (kaip Rusijos respublikos dalis).
• 1930 – žlugo karinis pučas Ispanijoje.
• 1937 – "Graikų operacijos" – masinių represijų prieš SSRS gyvenusius graikus – pradžia.
• 1939 – Atlantoje įvyko legendinio filmo „Vėjo nublokšti“ premjera.
• 1939 – JAV pagaminta pirmoji nailono partija.
• 1964 – Kanados parlamentas nusprendė, kad naująją šalies nacionalinę vėliavą puoš raudonas klevo lapas baltame fone.
• 1989 – Timišoaros protestai – antikomunistinės revoliucijos Rumunijoje pradžia.
• 1994 – Išleista naršyklė Netscape Navigator 1.0.
• 1995 – Europos Sąjungos lyderiai numatomą įvesti bendrą valiutą pakrikštijo euro vardu.
• 1997 – Šardžoje (JAE) sudužo keleivinis lėktuvas Tu-154. Žuvo 85 žmonės.
• 2000 – Išjungtas trečiasis Černobylio AE reaktorius.
• 2005:
  • Pirmieji Irako Atstovų Rūmų deputatų rinkimai po 2005 m. spalio 15 d. konstitucijos priėmimo.
  • JAV KOP pradėjo naudoti Lockheed Martin F-22 Raptor.
• 2013 – Pietų Sudano pilietinio karo pradžia.

Gimimo dienos

• 37 m. – Neronas, Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos (m. 68 m.).
• 1852 m. – Antuanas Anri Bekerelis, prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas (m. 1908 m.).
• 1880 m. – Stefanas Mladenovas, bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (m. 1963 m.).
• 1897 m. – Zenta Maurinia, latvių rašytoja, eseistė (m. 1978 m.).
• 1901 m. – Jacques Minkus, lenkų kilmės JAV verslininkas, filatelistas (m. 1996 m.).
• 1910 m. – John Henry Hammond II, amerikiečių įrašų prodiuseris^[2] (m. 1987 m.).
• 1913 m. – Muriel Rukeyser, amerikiečių poetas (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 2004 m.).
• 1927 m. – Haris Liepinis, latvių teatro ir kino aktorius (m. 1998 m.).
• 1934 m.:
  • Abdulahis Jusufas Ahmedas, Somalio politikas ir prezidentas, valdęs šalį nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. Jis taip pat buvo Puntlando prezidentas (m. 2012 m.).
  • Stanislavas Šuškevičius, Baltarusijos politikas ir mokslininkas. Nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas (Aukščiausiosios Tarybos bei Parlamento sekretorius) po TSRS iširimo (m. 2022 m.).
• 1942 m. – Dave Clark, britų muzikantas ir muzikos vadybininkas.
• 1953 m. – Frančeska Kirkė, latvių tapytoja, grafikė.
• 1975 m. – Cosmin Marius Contra, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Getafe klubo gynėjas.
• 1981 m. – Romanas Pavliučenko, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir Tottenham Hotspur FC klubo puolėjas.
• 1983 m. – Zlatanas Liubijankičius, Slovėnijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Belgijos klubo KAA Gent žaidėjas.
• 1984 m.:
  • Joshua Hayward, anglų roko grupės The Horrors gitaristas.
  • Martinas Škrtelis, Slovakijos futbolininkas, Liverpulio FC klubo gynėjas. Nuo 2004 metų žaidžia Slovakijos rinktinėje, kurioje iki 2008 m. balandžio yra sužaidęs 23 rungtynes ir pelnęs keturis įvarčius.
• 1986 m. – Erjon Tola, Albanijos kalnų slidininkas. Pirmasis ir kol kas vienintelis šalies atstovas žiemos olimpinėse žaidynėse. Nuo 1992 m. gyvena ir treniruojasi Kervinijoje, Italijoje.

Mirtys

• 1025 m. – Bazilijus II Bulgarmušis, 976–1025 m. Bizantijos imperatorius (g. 958 m.).
• 1423 m. – Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1370 m.).
• 1500 m. – Peras Vašas de Kaminija, portugalų jūrininkas, rašytojas, kuris ypač pasižymėjo kaip Pedro Alvarešo Kabralo laivyno archivaras (g. 1450 m.).
• 1675 m. – Jan Vermeer, olandų tapytojas^[4] (g. 1632 m.).
• 1938 m. – Valerijus Pavlovičius Čkalovas, sovietų lakūnas bandytojas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1904 m.).
• 1966 m. – Voltas Disnėjus, JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (g. 1901 m.).
• 1991 m. – Vasilijus Zaicevas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo 1942 m. lapkričio 10 – gruodžio 17 d. Stalingrado mūšio metu (g. 1915 m.).