Trakų apskritis (1413–1795)
Kitos reikšmės – Trakų apskritis.
Trakų apskritis (lenk. Powiat trocki) – LDK administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos pietrytinėje ir pietinėje dalyje. Egzistavo nuo XV a. iki 1795 m. Centras – Trakai. Priklausė Trakų vaivadijai.[1] Vėliau gerokai mažesnėse teritorijose apskritis buvo atkurta Rusijos imperijoje ir XX a.
| Trakų apskritis Powiat trocki | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Administracinis centras | Trakai | ||||||
| 1413–1795 |  Trakų vaivadija | ||||||
| Gyventojų | 112 609 (1790) | ||||||
| Plotas | 8 740 km² (1790) | ||||||
.jpg)
Didžiąją dalį istorijos apskritis apėmė teritorijas, kur dabar yra Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Alytaus, Varėnos, Šalčininkų, Lazdijų, Kalvarijos rajonų savivaldybės. Nemaža dalimi sutampa su etnografiniu Dzūkijos regionu.
Istorija
Trakų apskritis minima nuo 1413 ar 1496 m., iki 1795 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai.
Prasidėjus ATR padalinimams, 1791 m. iš pietinės Trakų apskrities dalies sudaryta Merkinės apskritis. 1795 m. rytinė dalis atiteko Rusijos imperijai (įjungta į Vilniaus guberniją), o vakarinė dalis (į vakarus nuo Nemuno) – Prūsijos karalystei (įjungta į Balstogės departamentą).
Administracinis suskirstymas
Sudarymo metu apskričiai priklausė Trakų, Žiežmarių, Merkinės, Lazdijų, Valkininkų, Nemunaičio valsčiai. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo priskaičiuojama 8154 dūmų.[2]