Ubsu Nūro dubuma

Ubsu Nūro dubuma
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Mongolija Rusija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	ix, x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 769
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2003  (27 sesija)
Vikiteka:	Ubsu Nūro dubuma
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ubsu Nūro dubuma arba Ubsu Nūro baseinas (rus. Убсунурская котловина, mong. Увс нуурын ай сав) – dubuma Centrinėje Azijoje, Mongolijos ir Rusijos (Tuvos) teritorijose, apima nenuotakų Ubsu Nūro ežerą ir aplink jį plytinčią dubumą. Tai dar didesnės Didžiųjų ežerų dubumos šiaurinė dalis, nuo likusios dubumos atskirta Chan Chuchijin Nūru ir Togtochyn Šilo kalnagūbrių. Ilgis iš rytų į vakarus 600 km, iš šiaurės į pietus 160 km.

Seniau visa dubuma pateko į Mongolijos teritoriją, bet 1932 m. pasirašius Mongolijos Liaudies Respublikos ir Tuvos Liaudies Respublikos sienų sutartį, šiaurinė Ubsu Nūro dubumos dalis pateko į Tuvą, o šią prijungus prie TSRS – pasiliko Rusijos dalimi.

2003 m. dubuma įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – objektą sudaro dalimis po visą Tuvą išsimėtęs Ubsu Nūro dubumos gamtinis rezervatas taip pat Ubsu Nūro rezervato ir Tes Chemo draustinio dalys Mongolijoje. Šioje, apie 10 tūkst. km² apimančioje srityje saugomi žmogaus nepaliesti Centrinės Azijos kraštovaizdžiai – stepės, taiga, pusdykumės, kalnų tundra, ledynai ir sniegynai, druskingas Ubsu Nūro ežeras su jį maitinančiomis upėmis (Tes Chemas, Narijin Golas ir kt.). Šioje rūsčių gamtinių sąlygų žemėje sutinkami reti, nykstantys gyvūnai – snieginiai leopardai, kalniniai avinai, sibiriniai ožiai ir kt. Kraštas gyvenamas labai retai, mažai paveiktas žmogaus – dabar čia gyvena klajokliai-gyvulių augintojai, nors gausu archeologinio paveldo – pilkapių, uolų piešinių, akmeninių paminklų, budistinių šventyklų.

• 
  Ubsu Nūro dubumos kraštovaizdis Tuvoje
• 
  Cugeer Elso smėlynai, Tuva
• 
  Akmenų krūsnis, Tuva
• 
  Palydovinė Ubsu Nūro ežero ir jo apylinkių nuotrauka