Vivien Leigh

Vivjena Ly, kaip Viviana Merė Hartli, 1913 m. gimė Britų Indijoje. Jos tėvas Ernestas Hartlis buvo gimęs Škotijoje, bet 22-ejų išvyko Indijon. Motina Gertrūda Merė Frensis buvo gimusi Indijoje, ji pasižymėjo rytietišku grožiu, kurį paveldėjo duktė Viviana.^[2] Viviana jau vaikystėje susidomėjo teatru ir 1931 m. šeimai grįžus į Jungtinę Karalystę įstojo į Karališkąją teatro meno akademiją. 1932 m. ištekėjo už advokato Herberto Ly Holmeno ir jos susidomėjimas mokslais sumažėjo.^[3] 1933 m. jiedviem gimė duktė Siuzana.^[4]

1935 m. Viviana nedideliais vaidmenimis teatre ir kine pradėjo savo karjerą, sceniniu vardu pasirinkusi antrąjį savo vyro vardą Ly ir truputį pakeitusi savo vardą iš Vivianos į Vivjeną (Vivian – Vivien).^[5] Greitai ji buvo pastebėta ir ėmė gauti svarbesnių vaidmenų. 1937 m. su Lorensu Olivjė vaidino filme „Ugnis virš Anglijos“ („Fire Over England“) ir tarp jųdviejų užsimezgė romanas. Nei Olivjė žmona Džilė Esmond, nei Vivjenos Ly vyras nesutiko skirtis, tačiau Olivjė ir Vivjena Ly ėmė gyventi kartu.^[6]

V. Ly sužinojo, jog pagal Margaretos Mitčel romaną „Vėjo nublošti“ bus statomas filmas. Ji šį romaną buvo skaičiusi ir buvo tikra, kad jai reikėtų vaidinti Skarletę. V. Ly išvyko į Ameriką, dalyvavo filmo peržiūrose ir gavo šį vaidmenį. Filmas „Vėjo nublokšti“ (1939) sulaukė milžiniško pripažinimo, buvo apdovanotas 10-čia „Oskarų“, iš jų V. Ly gavo apdovanojimą kaip geriausia pagrindinio vaidmens aktorė.^[7][8]

Kitais metais V. Ly atliko pagrindinius vaidmenis filmuose „21 diena drauge“ („21 Days Together“, 1940) ir „Vaterlo tiltas“ („Waterloo Bridge“, 1940).

1940 m. V. Ly ir Olivjė susituokė. Juodu stengėsi savo karjerą kurti drauge, bet retai filmuose gaudavo partnerių vaidmenis. Vis dėlto juodu kartu vaidino istorinėje dramoje „Hamiltono moteris“ („That Hamilton Woman“, 1941) ir pelnė žiūrovų pripažinimą.^[9]

1943 m., per Antrąjį pasaulinį karą V. Ly išvyko į turnė po Šiaurės Afriką vaidindama kareiviams. Tačiau netrukus jai sušlubavo sveikata ir 1944 m. jai buvo nustatyta džiova. Po keleto ligoninėje praleistų savaičių atrodė, kad sveikata pagerėjo. V. Ly vėl atliko pagrindinį vaidmenį filme „Cezaris ir Kleopatra“ („Caesar and Cleopatra“, 1945). Šiuo laikotarpiu V. Ly pajuto besilaukianti, bet dėl silpnos sveikatos patyrė persileidimą.^[10] Šis įvykis sukėlė depresiją, ji susirgo dvipoliu sutrikimu.^[11] Vis dėlto 1946 m. ji ėmė vėl vaidinti teatre, o 1948 m. filme „Ana Karenina“ („Anna Karenina“) atliko pagrindinį vaidmenį.

1948 m. V. Ly su Olivjė išvyko į turnė po Australiją, kur paaštrėjo jųdviejų nesutarimai, sukelti chroniškų Ly psichikos sutrikimų, tačiau pasirodymai buvo sėkmingi. Grįžę į Angliją juodu vaidino Londono teatre „West End“. 1949 m. buvo pastatyta Tenesio Viljamso pjesė „Geismų tramvajus“, V. Ly joje suvaidino Dibua. 1951 m. V. Ly šį vaidmenį atliko to paties pavadinimo filme. Jos pasirodymas filme buvo puikiai įvertintas, ji gavo keletą apdovanojimų, tarp jų, kaip geriausia pagrindinio vaidmens aktorė, „Oskarą“, BAFTA apdovanojimą ir Venecijos kino festivalio Volpi taurę.^[12]

1953 m. V. Ly patyrė psichinę krizę. Keletą mėnesių gydėsi, kol vėl buvo pajėgi su Olivjė vaidinti teatre.^[13] Vėliau V. Ly atnaujino filmavimąsi ir 1955 m. filme „Gili mėlyna jūra“ („The Deep Blue Sea“) atliko pagrindinį vaidmenį. Tačiau 1956 m. dar kartą išgyveno nesėkmingą nėštumą ir dvipolis sutrikimas vėl paaštrėjo. V. Ly vis dažniau ėmė elgtis liguistai, kėlė skandalus. Nors Olivjė tebedirbo kartu su V. Ly teatre, jųdviejų santuoka buvo iširusi, ir apie 1958 m. V. Ly užmezgė santykius su aktoriumi Džonu Merveilu. 1960 m. V. Ly ir Olivjė išsiskyrė oficialiai.^[14]

1961 ir 1962 m. V. Ly vaidindama spektakliuose keliavo po Australiją, Naująją Zelandiją ir Lotynų Ameriką. Džonas Merveilas ją lydėjo ir ja rūpinosi. V. Ly pasiekė laimėjimų, nors kartkartėmis sirgo depresija. 1963 m. ji gavo „Tony“ apdovanojimą už vaidmenį Brodvėjaus miuzikle „Tovarich“. Be to, ji atliko pagrindinius vaidmenis filmuose „Ponios Stoun pavasaris Romoje“ („The Roman Spring of Mrs. Stone“, 1961) ir „Kvailių laivas“ („Ship of Fools“, 1965).^[15]

1967 m. V. Ly sveikata dėl džiovos vėl pablogėjo. Po keleto gydymosi savaičių buvo pasijutusi geriau, tačiau naktį į liepos 8-ąją, sulaukusi 53-ejų metų, Vivjena Ly mirė.^[16] Palaikai buvo kremuoti ir išbarstyti Tikeredž Milo ežere, esančiame prie Blekboiso kaimo Rytų Sasekse.^[17]

• V. Ly internetinėje Brodvėjaus duomenų bazėje
• V. Ly filmografija
• V. Ly nominacijos ir apdovanojimai