Kėnėjės Liaudėis Respoblėka
| 中华人民共和国 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Kėnu | ||||
| Suostėnė | Pekins | ||||
| Dėdliausis miests | Šanchajos | ||||
| Valstībės vaduovā | Si Dzinpings Prezidėnts Li Kečiangs Premjers | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns | 9 596 961 km² (4) 2,8% | ||||
| Gīventuoju - 2023 m. (pruogn.) - Tonkoms | 1 411 750 000 (2) 145 žm./km² (83) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou | 2023 m. (pruogn.) 17 701 mlrd. $ (2) 12 541 $ (71) | ||||
| Valiota | Ženminbi Juanis | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC +8 netaikuoma | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta | Pėlėitėnė vaina 1949 m. spalė 1 | ||||
| Interneta kuods | .cn | ||||
| Šalėis tel. kuods | 86 | ||||
Kėnėjės Liaudėis Respoblėka (sotrompėntā tėisiuog Kėnėjė) īr valstībė rītū Azėjuo, ontra dėdliausė valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitlio pu Indėjės ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana tor robežio so Afganėstano, Butano, Mianmaro, Indėjė, Kazakstano, Kirkizėjė, Laoso, Monguolėjė, Nepalo, Šiaurės Kuoriejė, Pakėstano, Rosėjė, Tadžikėjė ė Vietnamo.
Kėnėjė īr vėinpartėnė socēlėstėnė respoblėka, katrou valda vėinėntėlė šalie legalė Kėnėjės kuomonėstu partėjė. Šalės īr vėina ėš penkiū pastuoviū JT Saugoma Tarības nariū. Īr vėina ėš Azėjės infrastruktūras investėcėju banka, Šėlka kelė fuonda ė Naujuojė vīstėmasė banka vėina ėš ikorieju. Tēpuogė īr BRICS, G20, APEC, Šanchajaus bendradarbiavėma organizacėjė ė Rītū Azėjės vėršūniu sosėtėkėma narie. Tor kondoulėniū gėnklū ė vėina magtīngiausiu armėju svietė. Dėdlesni biodžeta vainuos pramuonē tor tėktās JAV.
Istuorėjė
Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjės cėvėlėnie vainuo, 1949 m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderis Mauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova ivests tuotalėtarėnis valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā per Koltūrėnė revoliucėjė), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nu bada pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.
Paskiau i valdė atiejė Deng Siaopins, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė. Kėnėjup palėikt pruoblemas so demuokratėjė, skaidromo, žmuogaus teisėm, kāp antās spauduos liousoms, vieras liousoms ėr etnėnė līgībė.
Admėnėstracėnis skėrstīms
.svg)
Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovincėjės, autuonuomėnius regijuonus, specēlius adminėstracėnius regijuonus ė ėšskirtūsius miestus.
Pruovincėjės (省)
- Anhui (安徽)
- Fudzians (福建)
- Gansu (甘肃)
- Guangdongs (广东)
- Guidžou (贵州)
- Hainans (海南)
- Hebėjos (河北)
- Heilongdziangs (黑龙江)
- Henans (河南)
- Hubėjos (湖北)
- Hunans (湖南)
- Dziangsu (江苏)
- Dziangsi (江西)
- Dzilins (吉林)
- Liaonings (辽宁)
- Činghajos (青海)
- Šensi (陕西)
- Šandongs (山东)
- Šanksi (山西)
- Sičuans (四川)
- Junnans (云南)
- Džedziangs (浙江)
Autonuomėnē regijuonā (自治区)
- Guangsi džuangu (广西壮族自治区)
- Vėdėnė Monguolėjė (内蒙古自治区)
- Ningsia (宁夏回族自治区)
- Sindziangs (新疆维吾尔自治区)
- Tibetas (西藏自治区)
Ėšskėrtė̄jė miestā (直辖市)
Specēlė̄jė administracėnē regijuonā (特别行政区)
- Honkongs (香港特别行政区)
- Makao (澳门特别行政区)
Miestā
2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.
| Vėita palē dėdoma | Miests | Pruovincėjė | Gīvėntuoju skaitlios | Vėita palē dėdoma | Miests | Pruovincėjė | Gīvėntuoju skaitlios | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Šanchajos | Šanchajos | 24 281 400 | 11 | Honkongs | Honkongs | 7 448 900 | |
| 2 | Pekins | Pekins | 19 164 000 | 12 | Džendžou | Henans | 7 179 400 | |
| 3 | Guandžou | Guangdongs | 13 858 700 | 13 | Nandzins | Dzjansu | 6 823 500 | |
| 4 | Šendžens | Guangdongs | 13 438 800 | 14 | Sjanis | Šensi | 6 642 100 | |
| 5 | Tiandzins | Tiandzins | 11 744 400 | 15 | Dzjinanis | Šandongs | 6 409 600 | |
| 6 | Čuncins | Čuncins | 11 488 000 | 16 | Šenjanis | Liaonings | 5 900 000 | |
| 7 | Dunguanis | Guangdongs | 9 752 500 | 17 | Cindao | Šandongs | 5 501 400 | |
| 8 | Čendu | Sičuans | 8 875 600 | 18 | Harbins | Heilongdziangs | 5 054 500 | |
| 9 | Uhanis | Hubiejos | 8 652 900 | 19 | Hefiejos | Anhujos | 4 750 100 | |
| 10 | Handžou | Džedziangs | 8 109 000 | 20 | Čančunis | Dzilins | 4 730 900 |
Koltūra
Kėnėjės civilizacėjė īr tūkstontiu metu senoma. Anuos prigavėmā:
- Kėnėšks rašts
- Irigacėnė žemdėrbīstė.
- Metalu līdėms, bruonzas nauduojėms.
- Šėlks, puopīrios, kuompasos, paraks, seismuograps, porcelians.
- Rašals.
- Presos.
- Kuonfocėjaus muokėms.
Akuonuomėka
Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palē BVP aplenkė Japuonėjė. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāp Rosėjės.[2] Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu 1978 m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėš kuomandėnės i rėnkas akuonuomėka. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.
Paskotėnēs metās Kėnėjė īr palėkosė glabna atsėnaujėnontės energetėkas vīstėtuojė svietė. 2022 m. anuos vīstėmou ė komercēlėzacėjē ana skīrė 546 mlrd. JAV duoleriu, dėdliausė soma cielam svietė.
Nūruodas
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
