Pėitū Kuoriejė
| 대한 민국 Tehan Minguk 大韓民國 | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | kuoriejėitiu | ||||
| Suostėnė | Seulos | ||||
| Dėdliausis miests | Seulos | ||||
| Valstībės vaduovā | Moon Jae-in (문재인 ; 文在寅) Prezidėnts Kim Boo-kyum (김부겸 ; 金富謙) Premjers | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns | 98 480 km² (106) 0,3% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms | 48 846 823 (24) 496,01 žm./km² (10) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou | 2006 (progn.) 1 180,00 mlrd. $ (11) 24 200 $ (33) | ||||
| Valiota | Pėitū Kuoriejės vuons | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC +9 - | ||||
| Naprīgolnoms Paskėlbta | nu Japuonėjės 1945 m. rogpjūtė 15 | ||||
| Interneta kuods | .kr | ||||
| Šalėis tel. kuods | 82 | ||||
Kuoriejės Respoblėka (Pėitū Kuorėjė) – valstībė rītū Azėjuo, pėitėnie Kuoriejės posiasalė šmuotė, seniau bovosės vėinėngas Kuorėjės pėitėnė dalės. Robežioujas so Šiaurės Kuoriejė, ožėmontė šiaurėni posiasale šmuota.
Istuorėjė
Geuograpėjė
Akanuomėka
_growth_from_1960_to_2007.png)
Pėitū Kuoriejė īr dėdlē magtīngas, ėnuovacėjuomės pagrīstuos akanuomėkas šalės, katruo dėdlė dalės žmuoniū dėrb aukštū teknuoluogėjū dėrbībuo.
| Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
 | Šėts geuograpėnis straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prėsėdietė pri Vikipedėjės papėldīdams anā. |
