Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ilchanatas (turk. İlhanlılar, farsi سلسله ایلخانی, mongolų k. Ил Хан улс) buvo mongolų chanatas, XIII a. įkurtas Persijoje; laikytas Mongolų imperijos dalimi. Ilchanato pagrindas buvo sukurtas per Čingischano kampanijas Chorezmidų imperijoje 1219-24 m., o pati valstybė sukurta Čingischano vaikaičio Chulagu dabartinio Irano, Irako, Afganistano, Turkmenistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Turkijos ir vakarų Pakistano teritorijose.
 |
| Didžiojo Irano istorija |
| Senovės Persijos istorija |
| Rašidunai > Omejadai |
| Abasidai | Tachiridai |
| Safaridai |
| Bujidai | Samanidai |
| Gaznevidų dinastija |
| Seldžiukai |
| Chorezmidai | Guridai |
| Mongolų imperija |
| Ilchanatas |
| Timūridų dinastija |
| Safavidų dinastija |
| Afšaridai > Zendai | Duraniai |
| Kadžarai > Pehlevi |
| Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
| Didžiojo Irano regionai: |
| Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas |
- Chulagu (1256–1265 m.);
- Abakachanas (1265–1282 m.);
- Achmadas Tekuderas (1282–1284 m.);
- Argunchanas (1284–1291 m.);
- Geichatuchanas (1291–1295 m.);
- Baiduchanas (1295 m.);
- Machmudas Gazanas (1295–1304 m.);
- Oldžaitu (1304–1316 m.);
- Abu Saidas (1316–1335 m.);
