Ilchanatas

	ایلخانان ; Ilchanatas
	Location ofIlchanato didžiausias išsiplėtimas
Sostinė	Tebrizas ((1265-1306 m.)); Soltanija (1306-1335 m.)
Kalbos	Persų; Mongolų
Religija	Šamanizmas ir Budizmas (1256–1295 m.) ; Islamas (1295–1335 m.)
Valdymo forma	Monarchija
Istorija
- Įkūrimas	1256 m., 1256
- Panaikinimas	1335 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ilchanatas (turk. İlhanlılar, farsi سلسله ایلخانی, mongolų k. Ил Хан улс) buvo mongolų chanatas, XIII a. įkurtas Persijoje; laikytas Mongolų imperijos dalimi. Ilchanato pagrindas buvo sukurtas per Čingischano kampanijas Chorezmidų imperijoje 1219-24 m., o pati valstybė sukurta Čingischano vaikaičio Chulagu dabartinio Irano, Irako, Afganistano, Turkmenistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Turkijos ir vakarų Pakistano teritorijose.

Valdovai


Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai	Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Chulagu (1256–1265 m.);
Abakachanas (1265–1282 m.);
Achmadas Tekuderas (1282–1284 m.);
Argunchanas (1284–1291 m.);
Geichatuchanas (1291–1295 m.);
Baiduchanas (1295 m.);
Machmudas Gazanas (1295–1304 m.);
Oldžaitu (1304–1316 m.);
Abu Saidas (1316–1335 m.);

Šis straipsnis apie Mongolijos imperiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.