Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jupiteris ir Junona, James Barry
Romėnų mitologijojeJunona (lot.Juno) – Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. Ji buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu. Graikų mitologijoje Junonos atitikmuo – deivė Hera, Dzeuso žmona.[1]
Kadangi Junona buvo tapatinama su graikų Hera, jos tėvu laikytas Saturnas, o Jupiteris – broliu.[1]
Junona vaizduota aukšta, stotinga, rūsčiu veidu, ant jos galvos – diadema arba vainikas.[1]
Junonos kultas paplito Romai užvaldžius Italiją. Junona, Jupiteris ir Minerva sudarė vad. Kapitolijaus triadą, kuriai buvo skirta šventykla Kapitolijuje.[1]
Kiekvienais metais kovo 1 d. Romos moterys švęsdavo Matronalijos šventę. Liepos 7 d. Kaprotinos šventę kartu su laisvomis moterimis švęsdavo ir vergės.[1] Buvo manoma, kad birželio mėnuo (June) – pavadintas Junonos garbei – yra pats tinkamiausias metas vedyboms, kadangi Junona buvo santuokos globėja. Buvo tikima, kad kiekviena moteris turi savo Junoną (kaip kad kiekvienas vyras – savo genijų).[2][3]
Junona Populona ir Kuretidė buvo karingosios Junonos „versijos“, kurios buvo vaizduojamos karo vežime, įsisupusios į ožkos kailį, ginkluotos kalaviju ir skydu. Šis karingasis deivės aspektas buvo asimiliuotas iš graikų deivės Atėnės.
Junona Kuretidė;
Junona Kalendarija, ji buvo pirmosios mėnesio dienos deivė.[1]
