Žeimiai
Kitos reikšmės – Žeimiai (reikšmės).
| Žeimiai | ||
|---|---|---|
 | ||
  Žeimiai | ||
| 55°10′52″š. pl. 24°13′34″r. ilg. / 55.181°š. pl. 24.226°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Jonavos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Žeimių seniūnija | |
| Gyventojų | 734 | |
 Vikiteka | Žeimiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Żejmy, rus. Жейме, rus. Жеймы[2][3] | |
Žeimiai – miestelis Jonavos rajono savivaldybėje, prie kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , netoli Lankesos upelio. Seniūnijos centras, yra Žeimių kaimiškoji ir miestelio seniūnaitijos (priklauso dalis miestelio ir gretimi kaimai). Stovi Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1906 m.) ir koplytėlė, yra Žeimių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55066), sveikatos priežiūros centro filialas, vaikų darželis, Jonavos kultūros centro filialas, Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro padalinys. Išlikę Žeimių dvaro rūmai su parku. Veikia baldų gamybos bendrovės „Fpi Baltic“, „Impex House“.
Žeimių centre tarp bažnyčios ir seniūnijos pastato stovi koplytėlė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (pastatyta 1997 m., autorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis). Į šiaurę nuo miestelio centro kairėje Kauno gatvės pusėje yra išlikusi, renovuota XVIII a. mūrinė Žeimių dvaro koplyčia. Statinys 3 aukštų, stogai dengti čerpėmis. II aukšte yra šventojo skulptūra. Taip pat yra paminklas Vaclovui Michnevičiui (pastatytas 2007 m.), paminklinis akmuo ir skverelis K. Bogdanui (2012 m.).
Etimologija
Pavadinimas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis.[4] Tokiu atveju, atsižvelgiant į kirčiavimą, miestelio pavadinimas būtų sietinas su pavarde Žeĩmis – būtent tokia vietovardžio forma minima iki XX a. vidurio.
Geografija
Miestelio vakarinėje dalyje teka Lankesa. Žeimių liepos – gamtos paminklas. Į pietvakarius nuo miestelio įsikūrusi gel. stoties gyvenvietė. Miestelyje šalia Bevardžio ežerėlio stūkso Žeimių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo kaimo prasideda Žeimių miškas.
Istorija
Manoma, kad XIII–XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. Pirmą kartą Žeimius 1319 m. mini kronikininkas Motiejus Strijkovskis. Jis aprašo Kryžiuočių mūšį su Ldk Gediminu. Šį mūšį taip pat aprašė istorikas Teodoras Narbutas. Patikimesnis vardo paminėjimas (Zeymen) 1363 m. istoriniuose šaltiniuose. Tais metais abiejų vokiečių ordinų magistrai organizavo žygį prieš lietuvius, kurio metu Žeimiai buvo smarkiai nuniokoti. Vėliau Žeimiai minimi 1365, 1379, 1384 m. 1387 m. Jogaila Žeimius užrašė Skirgailai.
Nuo XV a. pabaigos minimas Žeimių dvaras, nuo 1528 m. – miestelis. Žeimiai – senas protestantizmo židinys. XVI a. čia veikė reformatų mokykla, XVII a. – knygų spaustuvė. Spaustuvininkas J. Morkevičius 1605 m. čia išleido Gilevskio knygą „Katekizmo išdėstymas“. 1613 m. Žeimiai degė. 1748 m. gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Žeimiai – vienas iš 1831 m. sukilimo centrų. Čia buvo įsikūręs generolas Antanas Gelgaudas. 1831 m. birželio 11 d. Žeimiuose išleistas skelbimas.
XIX a. Žeimiai – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5] Tarpukariu veikė smulkaus kredito draugija, vartotojų bendrovė, 10 krautuvių, prieglauda. 1941 ir 1948 m. ištremta 17 Žeimių gyventojų.
Pokariu apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos "A" partizanų rinktinės ir Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietų okupacijos metu Žeimiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]
2007 m. patvirtintas Žeimių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII–XIV a. | Žeimių valsčiaus centras | ? |
| XIX a. – 1915 m. | Kauno apskritis | |
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950–1962 m. | Žeimių apylinkės centras | Jonavos rajonas |
| 1962–1965 m. | Kauno rajonas | |
| 1965–1995 m. | Jonavos rajonas | |
| 1995– | Žeimių seniūnijos centras | Jonavos rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 247 | 458 | 524 | 460 | 614 | 715 | 877 | ||
| 1983 m.[12] | 1987 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur. | - | ||
| 893 | 1 021 | 949 | 962 | 860 | 734 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Vaclovas Michnevičius (1866–1947), architektas, Žeimių mokyklos absolventas; pagal jo projektą pastatyta Žeimių bažnyčia (priešais ją yra jam pastatytas paminklas); palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje;
- Kosakovskiai, grafai, Žeimių dvaro valdytojai; 2 šeimos mauzoliejai yra prie bažnyčios, šventoriaus koplyčiose;
- Edvardas Gružas (1949–2004), generalinis policijos komisaras, konsulas;
- Remigijus Osauskas (1974–), politikas, Jonavos vicemeras (2011–2015 m.); Žeimių vidurinės mokyklos absolventas, Kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ steigėjas, Klubo pirmininko pavaduotojas[
- Konstantinas Bogdanas (1926–2011), Lietuvos skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas; Žeimiuose yra memorialinis K. Bogdano muziejus.
Galerija
Vaikai žaidžia Žeimių bažnyčios fone, apie 1930 m.
Miestelio gatvė
Bendruomenės namai
Žeimių parkas priešais mokyklą
Paminklas Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams ir savanoriams
Paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę
Konstantino Bogdano skveras
Šaltiniai
- Žeimiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 456 psl.
- Žeimių žemėlapis ir reljefas Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Beinaičiai – 10 km | ŠĖTA – 12 km Mimaliai – 3 km | | ||||||||
| Liepiai – 5 km | ||||||||||
| JONAVA – 15 km | Vaivadiškiai – 6 km | ||||||||||
