Šėta
| Šėta | ||
|---|---|---|
 | ||
  Šėta | ||
| 55°16′44″š. pl. 24°15′18″r. ilg. / 55.279°š. pl. 24.255°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Šėtos seniūnija | |
| Gyventojų | 741 | |
 Vikiteka | Šėta | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шаты,[2][3] lenk. Szaty, Szety | |
Šėta – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, Nevėžio žemumoje, 17 km į rytus nuo Kėdainių, prie Obelies upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Stovi mūrinė Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1782 m.), Veličkų koplyčia-mauzoliejus (1824 m.) parapijos kapinėse, yra ambulatorija, socialinis centras, Šėtos gimnazija, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-58005), žemės ūkio technikos prekybos įmonė, girininkija. Anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba.
Etimologija
Miestelio vardas kildinamas nuo vandenvardžio Šė́ta, šis – iš šėtóti („smarkauti, siautėti, mėtytis, šėlioti“).[4]
Geografija
Miestelyje į Obelį įteka Vanga, ant jos sutvenktas Šėtos tvenkinys, netoliese plyti Šėtos ozas, šiaurės rytuose įsteigtas Šėtos botaninis draustinis. Pro Šėtą eina kelias 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė , atsišakoja keliai į Ukmergę, į Kėdainius, į Kauną, į Panevėžį per Ramygalą, į Pagirius.
Istorija
1362 ir 1367 m. Šėtos žemes siaubė Livonijos ordino kariai. XIV a. apsigyveno karaimai. 1492 m. minimas Šėtos miestelis. 1499 m. pastatyta pirmoji Šėtos bažnyčia (iš pradžių katalikų, vėliau perduota reformatams). Bažnyčia paskatino miestelio augimą, kuris XVIII a. jau turėjo turgaus ir prekymečių privilegiją. Šiaurės karo metu nusiaubta švedų (beveik visa sudeginta).
Nuo 1777 m. Šėtoje veikė parapinė mokykla. 1799 m. perstatyta bažnyčia. Gyventojai aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo laikotarpiu. 1863 m. sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas. 1880 m. įkurta vaistinė. 1892 m. miestelį nusiaubė gaisras. XIX a. pabaigoje Šėta – Vilkmergės apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5]
XX a. pradžioje buvo apie 40 parduotuvių ir smuklių, veikė odų dirbtuvė, garo ir vandens malūnai. Prieš I pasaulinį karą Šėtos dvare veikė audimo fabrikas. 1896 m. Juozapas Montvila įsteigė audimo mokyklą „Birutę“. 1915 m. ties Šėta nuožmiai kovėsi rusai su vokiečiais ir vėl miestelis beveik visas sudegė, tarpukariu atsistatė. Šėtos amatininkai garsėjo gelumbės audiniais. Tarpukariu Šėtoje buvo 140 namų, 75 parduotuvės, 2 malūnai, 1941 m. pastatyta sūrinė, veikė pavasarininkai, ateitininkai, jaunieji ūkininkai ir kitos visuomeninės organizacijos.
II pasaulinio karo metu miestelis vėl smarkiai nukentėjo nuo gaisrų. Po II pasaulinio karo Šėtos apylinkėse veikė V. Gėgžnos Lietuvos partizanų būrys.[6]
Tarybiniais metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė,[7] jame veikė Kėdainių sviesto ir sūrių gamyklos cechas, kur buvo gaminamas „Šėtos“ sūris.
2002 m. patvirtintas Šėtos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. | Šėtos valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950–1995 m. | Šėtos apylinkės centras | Kėdainių rajonas |
| 1995– | Šėtos seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1982 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 618 | 967 | 1 670 | 1 498 | 877 | 848 | 913 | 1 009 | 938 | ||
| 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur. | - | - | - | - | ||
| 924 | 944 | 1 025 | 935 | 741 | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
Šėtoje gimė:
- Vytautas Andziulis (1930–2018), rezistentas, ab spaustuvės įkūrėjas.
- Laima Liuda Gėgžnaitė (1930–2020), Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė.
- Vaidotas Grigas (1955– ), fotomenininkas, Lietuvos edukologijos universiteto docentas.
Galerija
Paminklas tarybiniams kariams
Seniūnija
Bažnyčia
Koplyčia
Įvažiavimas į Šėtą iš Žeimių pusės
Šaltiniai
Nuorodos
- Šėta. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 452 psl.
- Trumpai apie Šėtą Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Truskava – 18 km Sangailai – 3 km | PAGIRIAI – 13 km | | ||||||||
| Aukštieji Kapliai – 7 km KĖDAINIAI – 17 km |
| ||||||||||
| Beinaičiai – 11 km | Juškonys – 5 km ŽEIMIAI – 12 km | Mimainiai – 8 km BUKONYS – 10 km | |||||||||
