2016 m. vasaros olimpinės žaidynės

Miesto rinkimų procesas 2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms oficialiai prasidėjo 2007 m. gegužės 16 d. Visų pirma, iki 2007 m. rugsėjo 13 d. kiekvienas miestas turėjo pristatyti pradinę paraišką Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), patvirtinant savo norą dalyvauti miesto 2016 m. olimpinėms žaidynėms rinkimuose. Iki 2008 m. sausio 14 d. kiekvienas miestas-kandidatas pristatė dokumentus, kuriuose buvo atsakymai į 25 klausimų TOK anketą. 2008 m. birželio 4 d. buvo paskelbtas galutinis sąrašas su 4 miestais: Čikaga, Madridu, Rio de Žaneiru ir Tokiju (Tokijas organizavo 1964 m. olimpines žaidynes). Nepaisant fakto, kad Doha surinko daugiau taškų nei Rio de Žaneiras, TOK jos neįtraukę į galutinį sąrašą dėl noro organizuoti olimpines žaidynes spalį, kas buvo ne pagal TOK sporto kalendorių. Prahai ir Baku taip pat nepasisekė.

Nawal El Moutawakel iš Maroko pirmininkavo dešimties narių Įvertinimo Komisijai (ji taip pat pirmininkavo ir 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių įvertinimo komisijai). Komisija padarė apžiūrą antrame 2009 m. metų ketvirtyje. Likus mėnesiui iki rinkimų, rugsėjo 2 d., ji išleido išsamų procedūrinį įvertinimą TOK nariams.

Galutinis balsavimas įvyko 2009 m. spalio 2 d. Kopenhagoje. Čikaga ir Tokijas iškrito atitinkamai po pirmojo ir antrojo balsavimų, o Rio de Žaneiras įgijo žymią persvarą prieš Madridą. Persvarai išlikus, Rio de Žaneiras buvo paskelbtas nugalėtoju ir tapo pirmuoju Pietų Amerikos miestu, organizuojančiu olimpines žaidynes.

2016 m. vasaros olimpinių žaidynių balsavimo rezultatai
Miestai	Šalis	1 etapas	2 etapas	3 etapas
Rio de Žaneiras	Brazilija	26	46	66
Madridas	Ispanija	28	29	32
Tokijas	Japonija	22	20	—
Čikaga	JAV	18	—	—

Arenų žemėlapis

Velodromas, Olimpinio treniruočių centro 3-čia, 2-a ir 1-a salės bei Ateities arena (fone) Barra olimpiniame parke

Marakanos stadionas

João Havelange olimpinis stadionas

Olimpinis irklavimo slalomo stadionas

Maria Lenk vandens centras

Rio olimpinė arena

Infrastruktūra ir arenos

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių arenos.

Rungtynės vyks 18-oje jau esančių arenų (iš kurių 9 buvo patobulintos), 9-iose naujose arenos, pastatytose specialiai olimpinėms žaidynėms bei 7-iose laikinose arenose, kurios po žaidynių bus panaikintos.

Kiekviena sporto šakos rungtis vyks viename iš keturių geografinių olimpiados rajonų: Bara (daugiausia arenų bei olimpinis kaimelis), Kopakabanoje, Deodoro arba Marakanoje.

Didžiausia žaidynių arena, talpinanti 74 738 žiūrovus, yra Marakanos stadionas, žaidynėms tapsiantis pagrindiniu olimpiniu stadionu. Jame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei futbolo varžybų finalai. Be Marakanos ir Engenhão stadionų, futbolo rungtynės vyks Salvadore (Fonte Nova arena), San Paule (San Paulo arena), Belo Horizontėje (Estádio Mineirão) bei Brazilijoje (Estádio Nacional de Brasília).

Šių metų olimpinis kaimelis reklamuojamas kai didžiausias per visą žaidynių istoriją.

Miesto renovacija

Rio istoriniame centre vyksta didžiulis miesto uosto rajono atgaivinimo projektas, pavadintas Porto Maravilha. Jis apima 5 milijonų kvadratinių metrų plotą. Projekto tikslas – rekonstruoti uosto rajoną, padidinant miesto centro patrauklumą, ir sustiprinti Rio konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Mieste bus atnaujinta 700 km komunalinių tinklų vandens tiekimui, sanitarinių sąlygų gerinimui, kanalizacijai, elektrai, dujoms ir telekomunikacijoms; 4 km tunelių; 70 km kelių; 650 kvadratinių kilometrų šaligatvių; 17 km dviračių takų; 15 000 medžių; 3 sanitarijos priežiūros įmones.

Deglo nešimas

Olimpinė ugnis buvo įžiebta Olimpijoje 2016 m. balandžio 21 d. Balandžio 27 d. ceremonijos Panathinaiko stadione (Atėnai) metu ugnis buvo perduota organizatoriams brazilams. Ugnis buvo nugabenta ir į TOK būstinę bei Olimpinį muziejų Lozanoje, taip pat į Jungtinių Tautų kontorą Ženevoje.

Deglo nešimas Brazilijoje prasidėjo 2016 m. gegužės 3 d. sostinėje Brazilijoje. Olimpinis deglas aplankys virš 300 Brazilijos miestų, kurių paskutinis bus Rio de Žaneiras, kur rugpjūčio 5 d., per atidarymo ceremoniją, bus įžiebtas ugnies katilas.

Medalių lentelė

Pagrindinis straipsnis – 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė.

Vieta	Šalis	Auksas	Sidabras	Bronza	Suma
1	JAV (USA)	46	37	38	121
2	Jungtinė Karalystė (GBR)	27	23	17	67
3	Kinija (CHN)	26	18	26	70
4	Rusija (RUS)	19	18	19	56
5	Vokietija (GER)	17	10	15	42
6	Japonija (JPN)	12	8	21	41
7	Prancūzija (FRA)	10	18	14	42
8	Pietų Korėja (KOR)	9	3	9	21
9	Italija (ITA)	8	12	8	28
10	Australija (AUS)	8	11	10	29
64	Lietuva (LTU)	0	1	3	4
Iš viso		307	307	360	974

Sporto šakos

2016 m. olimpinėse žaidynėse bus rungiamasi 28 sporto šakose:

Naujos sporto šakos

Olimpinių žaidynių sporto šakų sąraše buvo dvi laisvos vietos. Dėl įtraukimo į šį sąrašą siūlėsi 7 sporto šakos: beisbolas ir softbolas (jie buvo išmesti 2005 m.), karate, skvošas, golfas, riedučių sportas ir regbio sąjunga. Šių sporto šakų lyderiai pristatė prezentacijas TOK vykdomajam komitetui 2009 m. birželį. Iš šių sporto šakų išrinktos buvo regbis-7 ir golfas.

2012 m. gegužę Tarptautinė buriavimo federacija pranešė, kad 2016 m. žaidynėse nebebus burlenčių rungties, o ją pakeis jėgos aitvarų sportas, bet metų pabaigoje sprendimas atšauktas.

Dalyvaujančios šalys

Visi 206 Nacionaliniai olimpiniai komitetai į žaidynes siunčia bent vieną sportininką. Be jų, varžybose dalyvaus dvi nepriklausomos komandos, Olimpinė pabėgelių komanda bei Individualūs olimpiados dalyviai.

Kosovas bei Pietų Sudanas žaidynėse dalyavus pirmąkart.

Bulgarijos sunkumų kilnotojams žaidynėse dalyvauti uždrausta dėl keleto pažeidimų dėl dopingo vartojimo.

Dėl Vyriausybės kišimosi į Olimpiados reikalus Kuveitui dalyvauti uždrausta, jo sportininkai dalyvaus po olimpine vėliava.

Tvarkaraštis

Ši lentelė sudaryta pagal 2015 m. kovo 31 d. planą (kai prasidėjo bilietų pardavimas).^[3]

Visos datos nurodytos Brazilijos miesto laiku (UTC-3)

AC

Atidarymo ceremonija

●

Varžybos

1

Varžybos dėl aukso

PG

Parodomoji gala

UC

Uždarymo ceremonija

Rugpjūtis		3 Tre	4 Ket	5 Pen	6 Šeš	7 Sek	8 Pir	9 Ant	10 Tre	11 Ket	12 Pen	13 Šeš	14 Sek	15 Pir	16 Ant	17 Tre	18 Ket	19 Pen	20 Šeš	21 Sek	Varžybos dėl aukso
Ceremonijos (atidarymo / uždarymo)				AC																UC
Akademinis irklavimas					●	●	●	●	2	4	4	4									14
Badmintonas										●	●	●	●	●	●	1	1	2	1		5
Baidarių ir kanojų irklavimas	Slalomas					●	●	1	1	2											16
	Sprintas													●	4	●	4	●	4
Boksas					●	●	●	●	●	●	●	●	1	1	1	1	1	1	3	4	13
Buriavimas							●	●	●	●	●	●	2	2	2	2	2				10
Dviračių sportas	Plento lenktynės				1	1			2												18
	Treko lenktynės									1	2	2	1	1	3
	BMX															●	●	2
	Kalnų dviračiai																		1	1
Dziudo					2	2	2	2	2	2	2										14
Fechtavimasis					1	1	1	1	2	1	1	1	1								10
Futbolas		●	●		●	●		●	●		●	●			●	●		1	1		2
Gimnastika	Sportinė				●	●	1	1	1	1			4	3	3	PG					18
	Ritminė																	●	1	1
	Šuoliai ant batuto										1	1
Golfas										●	●	●	1			●	●	●	1		2
Imtynės													2	2	2	3	3	2	2	2	18
Jodinėjimas					●	●	●	2	●	●	1		●	1	●	1		1			6
Krepšinis					●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1	2
Lengvoji atletika											3	5	4	5	5	4	6	7	7	1	47
Plaukimas					4	4	4	4	4	4	4	4		1	1						34
Rankinis					●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1	2
Regbis-7					●	●	1	●	●	1											2
Sinchroninis plaukimas													●	●	1		●	1			2
Stalo tenisas					●	●	●	●	1	1	●	●	●	●	1	1					4
Sunkioji atletika					1	2	2	2	2		2	1	1	1	1						15
Šaudymas					2	2	2	1	2	1	2	2	1								15
Šaudymas iš lanko				●	1	1	●	●	●	1	1										4
Šiuolaikinė penkiakovė																	●	1	1		2
Šuoliai į vandenį						1	1	1	1		●	●	1	●	1	●	1	●	1		8
Tekvondo																2	2	2	2		8
Tenisas					●	●	●	●	●	●	1	1	3								5
Tinklinis	Paplūdimio tinklinis				●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1				4
	Salės tinklinis				●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1
Triatlonas																	1		1		2
Vandensvydis					●		●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1		2
Žolės riedulys					●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	●	1	1			2
Iš viso varžybų dėl aukso medalio					12	14	14	15	20	19	24	21	22	17	25	16	23	22	30	12	306
Bendra suma					12	26	40	55	75	94	118	139	161	178	203	219	242	264	294	306
Rugpjūtis		3 Tre	4 Ket	5 Pen	6 Šeš	7 Sek	8 Pir	9 Ant	10 Tre	11 Ket	12 Pen	13 Šeš	14 Sek	15 Pir	16 Ant	17 Tre	18 Ket	19 Pen	20 Šeš	21 Sek	Varžybos dėl aukso

Logotipas

Rio 2016 logotipas buvo sukurtas brazilų įmonės „Tatíl Design“, atskleistas 2010 m. gruodžio 31 d. Logotipe pavaizduotos trys figūros, kurių spalvos yra tokios, kaip ir Brazilijos vėliavos spalvos: geltona, žalia ir mėlyna. Šios figūros yra susikibę rankomis, taip sukurdamos apvalią figūrą, kuri simbolizuoja Cukraus Galvos kalną. Logotipas turėjo keturias pagrindines idėjas: užkrečianti energija, harmoninga įvairovė, vešli gamta ir olimpinė dvasia. Firma „Tatíl Design“ nugalėjo konkurse kuriame dalyvavo 139 agentūros. Šis logotipas buvo palygintas su Henri Matisse paveikslu „Šokis“.

Talismanai

Oficialūs olimpinių ir parolimpinių žaidynių talismanai buvo išrinkti atitinkamai Vinisius ir Tomas. Vinisiui vardas buvo suteiktas pagerbti žymų brazilų eseistą, poetą Vinicius de Moraes. Talismano išvaizda suteikta suderinus „kačių judrumą, beždžionių svyravimą ir paukščių grakštumą“.^[4] Tuo tarpu Tomui vardas suteiktas pagerbiant brazilų dainų kūrėją, kompozitorių Antonio Carlos Jobim. Šio talismano išvaizda reprezentuoja šalies miškus.

Dopingo skandalų įtaka

Dėl daugkartinių dopingo vartojimo skandalų šiose olimpinėse žaidynėse uždrausta dalyvauti visiems Bulgarijos sunkumų kilnotojams.^[5]

2015 m. Rusija buvo suspenduota iš visų lengvosios atletikos varžybų, tarp jų ir olimpinių žaidynių. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija tai padarė atsižvelgdama į Pasaulinės antidopingo agentūros pateiktą medžiagą apie daugkartinį dopingo vartojimą lengvosios atletikos varžybose.^[6] Federacija pranešė, kad leis pavieniams Rusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava kaip individualiems olimpiados dalyviams, jei jie nepriklausomų tyrimų dėka įrodys nevartoję dopingo. Olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bach laikėsi nuomonės leisti „švariems“ atletams dalyvauti esant Rusijos komandos sudetyje, tačiau lengvosios atletikos federacija tam prieštaravo.^[7]

2016 m. liepos 1 d. Rusijos bėgikei Julijai Stepanovai buvo leista dalyvauti olimpiadoje kaip nepriklausomai atstovei už didelį indėlį atskleidžiant milžinišką valstybės remiamą dopingo naudojimą tarp Rusijos sportininkų.^[8] 2016 m. liepos 24 d. Pasaulinė antidopingo agentūra pateikė dar platesnio tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog Rusijoje su valstybės parama buvo klastojami dopingą vartojusių sportininkų mėginiai nuo pat 2011 m. Po šių rezultatų pateikimo, Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad kiekvienos sporto šakos federacija turi pateikti išvadas, ar Rusijos sportininkai gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bei nurodė, kad nei vienas dopingo skandale įsipainiojęs sportininkas negali dalyvauti olimpiadoje. Kartu olimpinis komitetas atšaukė ir Julijos Stepanovos dalyvavimą žaidynėse, mat ji pateko į dopingą vartojusių sportininkų sąrašą.^[9][10] Pasaulinės antidopingo agentūros vadovas Olivier Niggli teigė, jos pastarasis žingsnis gali nulemti labai sunkų svarbios informacijos apie dopingą vartojančius sportininkus gavimą ateityje.^[11]

2016 m. liepos 26 d. 86 Rusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse. Iš jų 68 atstovauja lengvajai atletikai.^[12] Prasidėjus olimpiadai joje negalėjo dalyvauti 110 atletų, susijusių su dopingo vartojimu.^[13]