ACF Fiorentina
 | ||||
| Pavadinimas | ACF Fiorentina SpA | |||
| Pravardės | La Viola (violetiniai), Gigliati (lelijos) | |||
| Įkurtas | 1926 m. rugpjūčio 26 d. | |||
| Stadionas | „Stadio Artemio Franchi“ stadionas, Florencija | |||
| Talpa | 47 282[1] | |||
| Vadovas |  Rocco Commisso | |||
| Vyr. treneris | Vincenzo Italiano | |||
| Lyga | Serie A (nuo 2004) | |||
| 2022–2023 | 8 vieta | |||
| ||||
Florencijos „Fiorentina“ – Italijos futbolo klubas iš Florencijos. Klubo tradicinės spalvos buvo raudona ir balta, bet 1928 m. pakeistos į violetinę ir baltą. Nuo tada klubas vadinamas „La Viola“ (violetiniai). Komanda dažniausiai žaidžia stadione „Artemio Franchi“, turinčiame 47 282 sėdimas vietas (iki 1991 m. buvo žinomas kaip Comunale di Firenze, kuris pakeitė iki 1930 m. gyvavusį „Giovanni Francesco Berta“).
Istorija
Klubą 1926 m. rugpjūčio 26 d. įkūrė kompanijos Libertas ir Club Sportivo Firenze. Pirmasis trofėjus buvo 1939-1940 m. sezone iškovota Italijos taurė (Coppa Italia). 1955-1956 m. sezone Fiorentina tapo Serie A čempionais, bei keturis sekančius sezonus užėmė antrąją vietą lygoje. 1960-1961 m. sezone komanda vėl iškovojo Italijos taurę, bei sėkmingai žaidė Europoje ir laimėjo Taurių laimėtojų taurę, finale nugalėję Rangers klubą.
1965-1966 m. La Viola laimėjo Italijos taurę dar kartą, bei Mitropa taurę (vieną pirmųjų Europos taurių), o 1968-1969 m. sezone antrą kartą komandos istorijoje tapo Italijos čempionais. 1974 m. Fiore laimėjo anglų-italų lygos taurę (trumpai gyvavusios varžybos tarp Anglijos ir Italijos komandų). Sėkmė Italijos taurėje buvo pakartota 1975 m., nuo tada iki devintojo dešimtmečio pabaigos klubas nieko neiškovojo ir galiausiai 1993 m. iškrito į Serie B (antroji Italijos futbolo lyga). Grįžęs atgal į Serie A, klubas įrodė jog gali kovoti dėl čempiono titulo. 1996 m. laimėjo Italijos taurę, bei Italijos Supertaurę 2000 m.
2001 m. buvo paviešinta siaubinga Fiorentinos finansinė padėtis, klubas neišgalėjo mokėti atlyginimų žaidėjams, o klubo skolos siekė 50 milijonų dolerių. 2001-2002 m. sezone klubas iškrito į antrąją Italijos lygą, o 2002 m. birželį buvo perimtas teismo. Klubui nebuvo leista dalyvauti Serie B lygoje 2002-2003 m. sezone, dėl to Fiorentina nustojo egzistavusi.
Klubas buvo atgaivintas 2002 m. rugpjūčio mėnesį kaip Florentia Viola, bei paskirtas į Serie C2 (ketvirtasis Italijos lygos lygmuo), o naujuoju jos savininku tapo Diego Della Valle. Angelo Di Livio buvo vienintelis klube išlikęs žaidėjas. Padedama Di Livio, komanda pakankamai lengvai laimėjo Serie C2 2002-2003 m. sezone, todėl klubas turėjo atsidurti Serie C1, tačiau dėl sensacingų tų metinių įvykių (Caso Catania) klubas buvo perkeltas iškart į Serie B. Taip įvyko dėl to, kad Italijos futbolo federacija nusprendė išspręsti Catania situaciją didinant Serie B komandų skaičių nuo 20 iki 24. 2003 m. vasarą klubas perpirko teisę į Fiorentinos vardą ir įžymųjį aprangos stilių, bei persivadino į ACF Fiorentina. Rungtynės iki šiol žaidžiamos Artemio Franchi stadione.
Klubo neįprastas šuolis į Serie B neliko nepastebėtas, daugelis kalbėjo, kad klubas nevertas žaisti antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje, tačiau nepaisant neigiamų atsiliepimų klubas liko Serie B ir sugebėjo baigti 2003-2004 m. sezoną 6 vietoje. Šis pasiekimas leido Fiorentinai kovoti dėl patekimo į Serie A su Perugia klubu (15 vietą Serie A užėmusi komanda). Dviejų rungtynių dvikovą 2-1 (abu įvarčius įmušė Enrico Fantini) laimėjusi Fiorentina taip užbaigė savo neįtikėtiną sugrįžimą į Italijos aukščiausiąja lygą. Pirmajame sezone klubas kovojo dėl išlikimo, tačiau jau sekančiame 2005-2006 m. sezone komandos forma smarkiai pagerėjo ir su 74 taškais užėmusi ketvirtąją vietą Italijos lygoje, komanda pateko į UEFA Čempionų lygos trečiąjį kvalifikacinį etapą. M. Jorgensen, S. Fiore, pagrindinio puolėjo Luca Toni, bei vartininko S. Frey derinys buvo dominuojantis visoje lygoje. Luca Toni įmušė 31 įvartį per 34 rungtynes ir tapo pirmuoju žaidėju, viršijusiu 30 įvarčių ribą po legendinio Antonio Valentin Angelillo, kuriam tai pavyko padaryti 1958-1959 m. sezone. Tačiau 2006 m. liepos 14 d. Fiorentina iškrito į Serie B, dėl kyšininkavimo skandalo, bei gavo 12 taškų deficitą ateinančiame sezone. Visgi po apeliacijos buvo sugrąžinta į Serie A, atimant 19 taškų. Komanda taip pat prarado vietą UEFA Čempionų lygoje. Vėliau, prasidėjus lygai, taškų deficitas buvo sumažintas iki 15. Nepaisant baudos komanda sugebėjo 2006-2007 m. sezoną baigti šeštoje vietoje ir taip iškovoti patekimą į UEFA taurės varžybas.
2023 m. komanda pateko į UEFA Europos konferencijų lygos finalą, kuriame 1–2 pralaimėjo „West Ham United FC“ klubui.[2]
Pavadinimų kaita
Pasiekimai
| ||||||
| Varžybos | Pasiekimas | Kartai | Metai | |||
| Čempionatas | I vieta | 2 | 1956, 1969 | |||
| II vieta | 5 | 1957, 1958, 1959, 1960, 1982 | ||||
| III vieta | 5 | 1935, 1962, 1977, 1984, 1999 | ||||
| Taurė | Nugalėtojas | 6 | 1940, 1961, 1966, 1975, 1996, 2001 | |||
| Finalininkas | 3 | 1958, 1960, 1999 | ||||
| Supertaurė | Nugalėtojas | 1 | 1996 | |||
| Finalininkas | 1 | 2001 | ||||
| Pasiekimai Italijos aukščiausiojoje lygoje nuo 1929 metų. | |||
| Pirmas kartas | Paskutinis kartas | Sezonų skaičius | Aukščiausia vieta |
| 1931 m. | 2012 m. | 74 | 1 |
Sezonai
| Italijos futbolo varžybos | |||
| Sezonas | Pirmenybių lygmuo | Vieta | Taurė |
| 2016–2017 m. | I | 8 | |
| 2017–2018 m. | I | 8 | |
| 2018–2019 m. | I | 16 | 1/2 f. |
| 2019–2020 m. | I | 10 | |
| 2020–2021 m. | I | 13 | 1/16 f. |
| 2021–2022 m. | I | 7 | 1/2 f. |
| 2022–2023 m. | Serie A | 8 | |
| 2023–2024 m. | Serie A | ||
Spalvinė gama
| Purpurinė | Balta |
Apranga
- Sportinės aprangos pokyčiai.
- Namuose žaidžia x apranga.
     nežinomi metai | nežinomi metai | nežinomi metai | nežinomi metai | nežinomi metai | nežinomi metai |
Žinomiausi žaidėjai
Nuo 1990 m.
|
|
|
Nuo 1970 iki 1980 m.
|
|
Nuo 1950 iki 1960 m.
|
|
Nuo 1930 iki 1940 m.
|
|
Žinomiausi treneriai
Claudio Ranieri- Nereo Rocco
- Roberto Mancini
- Dino Zoff
- Giovanni Trapattoni
Fatih Terim
Lajos Czeizler
Sven-Göran Eriksson
Sebastião Lazaroni
