Aleksotas
- Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Aleksotas (Vilkaviškis)
| Aleksotas | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1931 m. | ||
  Aleksotas | ||
| 54°52′59″š. pl. 23°54′00″r. ilg. / 54.883°š. pl. 23.900°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė | |
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Aleksota, rus. Алексота, vok. Ellixeten | |
Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante.[2] Vakarų pusėje Aleksotą supa Marvelė, pietuose – Kazliškiai, rytuose – Freda. Kitame Nemuno krante yra Kauno senamiestis (jungia Vytauto Didžiojo tiltas). 1921 m. pastatyta Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia, veikia Aleksoto koplyčia, biblioteka, aerodromas ir Lietuvos aviacijos muziejus, Kauno stiklo fabrikas (nuo 1927 m.), įsikūrusi Aleksoto bendruomenė. Pagrindinė gatvė – Veiverių gatvė.
Etimologija
Iki XVI a. gyvenvietė vadinosi Svirbygala, Svirbigala, Svirbigaila, Svirbiogala, šis pavadinimas kildinamas iš Nemuno kairiojo intako Svirbės upelio vardo. Bronius Kviklys nurodo, kad dabartinį vardą Aleksotas gavo XVI a., kai Kaunas tapo prekybos centru, o vokiečiai kairiajame Nemuno krante pastatė laivų statyklas, vadintas „aleksotais“.[3]
Aleksoto vardą XIX a. istorikai romantikai Teodoras Narbutas ir Aleksandras Polujanskis kildino iš meilės deivės Aleksotos (kitaip vadintos Milda) vardo. Pasak legendos, Nemuno šlaite priešais Kauną buvo įrengta Aleksotos šventykla, kur stovėjusi akmeninė ar medinė šios deivės statula, garbinama moterų. Ši deivė pamilo medžioklį Dangerutį, su kuriuo susilaukė sūnaus Kauno.[4]
Iš tikrųjų Aleksotu galėjo būti pavadinta kažkokiam Aleksui priklausiusi valda. Daryba reta: dar vienas šios šaknies kaimo pavadinimas (su priesaga -otas) išlikęs Vilkaviškio rajone; nors pats graikų kilmės asmenvardis Aleksandras bei jo trumpiniai Aleksas, Alekna lietuvių vietovardyne dažnoki, tačiau jau su kitomis priesagomis.[5]
Istorija
Aleksotas įsikūrė 1408 m. Ldk Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų. Aleksoto laivų statyklose buvo statomi lietuviški prekybiniai laivai – vytinės.
1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. 1831 m. sukilėliai nuo Aleksoto kalvų iš artilerijos apšaudė Kauną ir jį užėmė. 1863 m. gruodžio 26–28 d. į Aleksotą buvo sutrauktos sukilėlių pajėgos Kaunui pulti ir sukilimo vadui Antanui Mackevičiui išvaduoti, tačiau puolimas neįvyko.[6]
1890 m. pastatytas Aleksoto malūnas. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai. 1935 m. gruodžio 5 d. Aleksote atidarytas Aleksoto keltuvas. 1940 m. atidaryta biblioteka.
Aleksote veikia vienas seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno oro uostas. Jį 1915 m. įkūrė okupacinė Vokietijos kariuomenė. Čia nuo 1919 m. kūrėsi pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aviacija.
1933 m. čia susirinkusi tūkstantinė minia laukė sugrįžtančių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, tačiau juos pasiekė tik žinia, jog lakūnai, nors ir įveikę Atlanto vandenyną, Lietuvos taip ir nepasiekė. 1993 m. lakūnų atminimui aerodromui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. Aerodrome tarpukariu vyko įvairios aviacinio sporto varžybos, lakūnų mokymai ir bandomieji skrydžiai. Čia gyveno ir dirbo žymūs Lietuvos aviacijos kūrėjai Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis.
Sovietmečiu iš aerodromo vyko skrydžiai į Sovietų Sąjungos miestus. Dėl riboto pakilimo tako ilgio oro uostas buvo iškeltas į Karmėlavą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia rengiami įvairūs renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai. 2004 m. aerodrome vyko Europos akrobatinio skraidymo čempionatas.[7] Aerodrome dažnai leidžiasi aviacijos turistų lėktuvai. Čia įrengtas ir Lietuvos aviacijos muziejus.
1941 m. sukilimo metu Aleksote veikė apie 250 partizanų būrys, vienas didžiausių Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais prie Aleksoto aerodromo buvo įkurtas „stadiono“ lageris; po karo 19-oje kapaviečių prie Aleksoto tilto buvo rasti 9155 žuvę karo belaisviai iš šio lagerio.[8] 1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino VDU Fizikos-chemijos fakulteto rūmus, Damijonaičio pradinę mokyklą, Aleksoto tiltą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1867–1914 m. | Aleksoto valsčiaus centras | Marijampolės apskritis |
| 1919–1931 m. | ? | Kauno miestas (54 ha), Marijampolės apskritis (573 ha) |
| 1931–1995 m. | — | Kauno miestas |
| 1983 m. | Požėlos rajonas | |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000– | Aleksoto seniūnijos centras | |
Gyventojai
 | |||||||
| 1827 m.[9] | 1855 m.[9] | 1877 m.[9] | 1923 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 2001 m.sur.? | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 178 | 1 200 | 1 173 | 4 155 | 22 000 | 10 522 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Aleksote gyveno ir dirbo daugelis žymių Lietuvos aviacijos kūrėjų: Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis ir daugelis kitų. Aleksote yra gimę žymūs mokslininkai Minkovskiai – Oskaras (fiziologas, 1858–1931) ir Hermanas (matematikas, 1864–1909), rašytoja Yente Serdatzky (1877–1962), teatro ir kino aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė (1911–1994), fotomenininkas Aleksandras Macijauskas (g. 1938), krepšininkas Linas Kleiza (g. 1985) ir kt.
Sportas
Galerija
Senasis pašto pastatas, Veiverių g. 35a (uždarytas 2020 m.)
Aleksoto biblioteka
Maironio gyvenamasis namas, dabar – vaikų darželis „Dvarelis“ (buvęs Kauno 36-asis vaikų darželis), Amerikos Lietuvių g. 9
Vaikų darželio „Dvarelis“ pagrindinis pastatas, J. Kumpio g. 1
Seserų Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija, Amerikos Lietuvių g. 11
Šaltiniai
Literatūra
- Aleksotas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 290 psl.
- Žvilgsnis į Kauno fizikus nuo Aleksoto kalno / Aldona Kairienė. – Kaunas: Technologija, 2000. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-862-0
- Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas: Lututė, 2002. – 118 p.: iliustr. – ISBN 9955-452-68-4
- Kauno miesto Aleksoto seniūnijos istorinių ir kultūros paveldo statinių piešiniai / Jonas Lukšė. – Kaunas: Arx reklama, 2012. – 127 p.: iliustr. + žml. – ISBN 978-609-95321-9-6