Dnipras

miestas Ukrainoje
(Nukreipta iš puslapio Dniepras (miestas))

Dnipras arba Dniepras (17761796 m. ir 18021926 m. Jekaterinoslavas, 17961802 m. Novorosijskas, 19262016 m. Dniepropetrovskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.

Dnipras
ukr. Дніпро
            
Dnipras
Dnipras
48°27′00″ š. pl. 34°59′00″ r. ilg. / 48.45000°š. pl. 34.98333°r. ilg. / 48.45000; 34.98333 (Dnipras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėUkrainos vėliava Ukraina
SritisDniepropetrovsko sritis Dniepropetrovsko sritis
Įkūrimo data1776 m.
Magdeburgo teisė nuo1783 m.
MerasІван Куліченко
Gyventojų (2021.01.01. m.)980 948
Plotas409,718 km²
Tankumas (2021.01.01. m.)2 394 žm./km²
Pašto kodas49000-489
Tel. kodas+380-56
Tinklalapis[1]
VikitekaDnipras

Istorija

1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 2016 m. gegužės 19 dienos, kai Rada pakeitė pavadinimą.

1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.[1]

1926 m. miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistų partijos lyderio Grigorijaus Petrovskio garbei.

1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (19411943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dniepropetrovskas į Dnipras.[2][3]

Geografija

Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.

 Dniepropetrovsko klimatas 
MėnuoSauVasKovBalGegBirLieRgpRgsSpaLapGruMetinis
Aukščiausia °C11,5 (1971)17,5 (1990)24,1 (1983)28,4 (1975)35,1 (2007)36,6 (1954)38,0 (2002)40,1 (1930)36,5 (1994)30,6 (1952)23,6 (1932)13,7 (2000)40,1 (1930)
Vid. temperatūra °C−5,5−4,10,89,416,019,621,320,615,48,42,5−2,1 8,5
Žemiausia °C−28,4 (1954)−29,7 (1954)−26,4 (1964)−7,5 (1956)−2,6 (1940)4,7 (1958)7,6 (1956)3,9 (1970)−3,1 (1977)−7,4 (1971)−20,1 (1931)−24,6 (1969)−29,7 (1954)
Krituliai mm453634384659563736324252 513
Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas[4] 2009 01 16

Gyventojai

2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.

Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2007 m.
1792 m.1863 m.1914 m.1920 m.1989 m.sur.1996 m.2006 m.2007 m.
2 19420 000211 100189 0001 178 0001 147 0001 025 0441 039 000


Švietimas ir kultūra

Soboras

Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dnipro universitetas (anksčiau – Dniepropetrovsko universitetas), įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.

Ekonomika

Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dnipre išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.

Sportas

Miestai partneriai

Dnipras yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:

Šaltiniai