Harapa

Harapa
ہڑپہ

Harapos klėties ir didžiosios salės pamatai
Harapa
Harapa
Koordinatės30°38′0″ š. pl. 72°52′0″ r. ilg. / 30.63333°š. pl. 72.86667°r. ilg. / 30.63333; 72.86667
VietaPakistanas, Pandžabas
RegionasPietų Azija
Istorija
Pastatytas3300-2600 m. pr. m. e.
Sugriautas1900-1600 m. pr. m. e.
Laikotarpissenovė
TautaIndo slėnio civilizacija
Informacija
Kasinėjimų datosnuo 1920 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka

Harapa (urd. ہڑپّہ = Haṛapp) – senovinis miestas šiaurės rytų Pakistane, Pandžabe, 24 km į vakarus nuo Sahivalo, ~160 km į pietvakarius nuo Lahoro; vienas svarbiausių Indo slėnio civilizacijos centrų. Miestas klestėjo tarp 2500 ir 1700 m. pr. m. e., o jo klestėjimo laikais čia galėjo gyventi apie 40–50 tūkst. žmonių (tuo metu buvo vienas didžiausių pasaulio miestų).[1]

Harapa atrasta apie 1920 m., britams tiesiant geležinkelį. Senovinis miestas pavadintas gretimo Harapos kaimo vardu. Nuo 1921 m. vietovę kasinėti pradėjo britų archeologas Džonas Hubertas Maršalas.

Kaip ir Mohendžo Dare, Harapoje centrinis miesto objektas buvo ant vakarinio šlaito įrengta tvirtovė, o rytiniame šlaite kūrėsi darbininkų kvartalai. Tvirtovę juosė įtvirtinimų linijos. Tarp tvirtovės ir Ravio upės driekėsi blokiniai darbininkų namų rajonai, taip pat klėtys grūdams bei aikštelės grūdų vėtymui.[2]

Šaltiniai