Indie žaidimas
Indie žaidimas, nepriklausomas kompiuterinis žaidimas (angl. independent video game, indie game) – kompiuterinis žaidimas, kuris dažnai yra sukurtas be leidėjo finansinės paramos, nors kai kurie žaidimai, kuriuos finansuoja leidėjas, vis dar laikomi „indie“. Indie žaidimai dažnai būna inovatoriški ir platinami skaitmeniniu būdu. Indie žaidimų populiarumus ženkliai išaugo antrojoje XXI a. 1-ojo dešimtmečio pusėje, pirmiausiai dėl naujų platinimo internetu būdų ir kūrimo priemonių.[1] Kai kurie tokių žaidimų, pvz., „Undertale“,[2] „Braid“,[3] „World of Goo“[4] ir „Minecraft“[5], tapo finansiškai sėkmingais produktais.
Apžvalga
Nėra tikslaus, plačiai pripažįstamo indie žaidimų apibrėžimo,[6][7][8][9] tačiau tokie žaidimai paprastai pasižymi tam tikromis savybėmis. Indie žaidimus kuria individualūs asmenys, nedidelės komandos ar nedidelės nepriklausomos įmonės;[7][10][11] įmonės, kurios dažnai būna specialiai suformuotos vienam konkrečiam žaidimui kurti. Paprastai indie žaidimai turinio prasme yra mažesni nei „blokbasteriai“.[11] Indie žaidimų kūrėjų paprastai finansiškai neremia jokie leidėjai (kurie vengia rizikos ir nori didelio biudžeto žaidimų),[12] biudžeto beveik nebūna arba jis būna labai mažas.[6][7][9][13][14] Kadangi tokių žaidimų kūrėjai yra nepriklausomi, jų neveikia įvairūs kontroliuojamojo pobūdžio interesai[8] ar kūrybiniai apribojimai,[7][15][9] jiems taip pat nereikia sulaukti patvirtinimo iš leidėjo,[6] ko populiariųjų žaidimų kūrėjai paprastai išvengti negali.[16] Taigi, projektavimo sprendimai neapsiriboja priskirtu biudžetu.[15] Be to, mažesni komandos dydžiai padidina individualų dalyvavimą.[17] Indie žaidimai gali būti laikomi trečiųjų šalių žaidimais, jei jie sukurti sistemai, kuri nepriklauso indie įmonei. Pvz., Nintendo Switch konsolei skirtas „Minecraft“ vienu metu yra ir indie žaidimas ir trečiosios šalies žaidimas.
Kuriami nedidelių komandų, be didelių užmojų ir kūrybinių apribojimų indie žaidimai plačiai tapo žinomi dėl naujovių, kūrybiškumo ir meninių eksperimentų.[6][11][17][18][19][20][21] Negalėdami sukurti naujoviškos grafikos, kūrėjai gali pasikliauti žaidimo stiliaus naujovėmis.[1] Žaidimuose matyta tiek klasikinių žanrų panaudojimo, tiek naujų žaidimo stiliaus įvairovių.[19] Tačiau etiketė „indie“ nereiškia, kad žaidime orientuojamasi į naujoves.[11][22] Tiesą sakant, dauguma „indie“ etiketei priskiriamų žaidimų gali būti prastos kokybės ir neorientuoti į pelno gavimą.[9]
Be to, indie žaidimai neturi būti visiškai atskirti nuo didelių leidėjų, kad juos galima būtų laikyti indie. Pavyzdžiui, „Supergiant Games“ sukurtas žaidimas „Bastion“ buvo išplatintas „Warner Bros. Interactive“. Nors „Warner Bros.“ finansavo žaidimo platinimo ir rinkodaros išlaidas, „Supergiant Games“ atsisakė bet kokio finansavimo kūrimo išlaidoms padengti, sukurdami žaidimą iš savų pinigų, o toks žaidimas industrijos pripažįstamas nepriklausomu.[23]
Žaidimų kūrimas
Norėdami gauti lėšų žaidimui, kūrėjai gali sukurti į sutelktinį finansavimą internete orientuotą kampaniją, surasdami leidėją[14][24][25] arba gaudami paramą iš bendruomenės, susiformavusios žaidimo kūrimo eigoje.[26] Neturėdami leidėjų, žaidimų kūrėjai paprastai remiasi internetinėmis platinimo priemonėmis.[27] Dauguma indie žaidimų netampa svariai pelningais.[28]
Šaltiniai
Literatūra
- Bates, Bob (2004). Game Design (2nd leid.). Thomson Course Technology. ISBN 1-59200-493-8.
- Bethke, Erik (2003). Game development and production. Texas: Wordware Publishing. ISBN 1-55622-951-8.
- Iuppa, Nick; Borst, Terry (2009). End-to-End Game Development: Creating Independent Serious Games and Simulations from Start to Finish. Focal Press. ISBN 978-0-240-81179-6.
- McGuire, Morgan; Jenkins, Odest Chadwicke (2009). Creating Games: Mechanics, Content, and Technology. Wellesley, Massachusetts: A K Peters. ISBN 978-1-56881-305-9.
- Moore, Michael E.; Novak, Jeannie (2010). Game Industry Career Guide. Delmar: Cengage Learning. ISBN 978-1-4283-7647-2.