Jan

  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jan (kin.: 燕 yān, senasis tarimas ien) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 222 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurės rytuose.

Yan 燕
Jan
Džou dinastijos karalystė
XI amžius pr. m. e. – 222 m. pr. m. e.

Simbolis of

Simbolis

Location of
Location of
SostinėLiulihe
Dzičengas (Pekinas)
Siadu
Valdymo formamonarchija
Karalius
 (?)Šaogun Ši
 254–222 m. pr. m. e.Janvang Si
EraSenovė
 - ĮkūrimasXI amžius pr. m. e. m.
 - Nukariauja Čin222 m. pr. m. e. m.

Didžiausio išsiplėtimo laiku Jan valstybė užėmė visą Jou provinciją, viena iš devynių tradicinių kinų pasaulio provincijų. Tuo metu ji užėmė dabartinį Pekiną, Tiandziną, Hebei provinciją ir Liaoning provincijos vakarinę dalį.

Istorija

Bronzinis indas iš Liulihe vietovės

Jan karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Seniausias jos paminėjimas yra Ritualų knygoje, kurioje pasakojama jog 11-aisiais Džou dinastijos karaliaus Uvango metais (1045 m. pr. m. e.), jis nugalėjo priešišką Šangų dinastiją ir paskirstė žemės valdas skirtingoms giminėms. Ten minimos ir Dzi bei Jan valstybės.

Ankstyviausioji valstybės sostinė buvo Liulihe vietovėje dab. Pekino pietvakarinėje dalyje (Fangšanas). Apie 690 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Linji (kin. 临易, pinyin: Linyi) gerokai toliau vakaruose (Žongčengo apskritis Hebėjaus provincijoje). Liulihe nunyko, tačiau jos vietovėje randama daug artefaktų, liudijančių apie Jan klestėjimą. Jie saugomi vietos muziejuje.

Jan augdama VII a. pr. m. e. nukariavo savo kaimynę Dzi ir prisijungė ją. Taip ilgainiui Jan gavo kontrolę visoje didelėje lygumų teritorijoje. Po kiek laiko Jan sostinė buvo iškelta į senąją Dzi sostinę Dzičengą, kuri buvo tituluojama „Aukštutine sostine“ (kin. 上都, pinyin: Shangdū). Dar vėliau buvo pastatytos dar dvi sostinės: „Vidurinioji sostinė“ (kin. 中都, pinyin: Zhongdū), buvusi dab. Liangsiango kaimelyje Fangšano rajone, ir „Žemutinė sostinė“ Siadu (kin. 下都, pinyin: Xiàdū), buvusi dab. I apskrityje Hebėjuje. Pastaroji IV a. pr. m. e. turėjo daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, ir laikoma didžiausiu to meto miestu pasaulyje.

Jan tapo viena iš septynių didžiųjų valstybių, konkuravusių dėl hegemonijos Kinijoje. Per istoriją Jan ypač daug kovojo su savo svarbiausiomis kaimynėmis Či ir Džao. Tuo pačiu ji kovojo su tautomis šiaurėje ir rytuose, – donghu, iš kurių 300 m. pr. m. e. perėmė kontrolę Liaodongo pusiasalyje. Šiauriniai Jan kaimynai šanžongai nuolat kėlė grėsmę, ir todėl Jan pradėjo kurti galingus įtvirtinimus, kurie tapo Didžiosios kinų sienos pradžia.

314 m. pr. m. e., kaimyninė Či, pasinaudodama Jan įpėdinystės krize, įsiveržė į šalį ir beveik ją okupavo, tačiau šalyje kilus maištui Či armija buvo išvaryta. Vėlesnis Jan valdovas Džaovangas, susivienijęs su Džao, Čin, Han ir Vei, įsiveržė į Či ir užėmė daugumą jos teritorijos. Tačiau po šio valdovo mirties Či atkūrė nepriklausomybę.

227 m. pr. m. e. Čin užėmus kaimyninę Džao, Jan karalius siuntė žudiką į Čin sostinę, kad užmuštų jos karalių (būsimąjį Kinijos imperatorių Čin Ši Huangą). Šis pasikėsinimas nepavyko, ir 222 m. pr. m. e. Jan buvo užkariauta, prijungta prie Čin karalystės.

Palikimas

Jan pavadinimas buvo nekartą panaudotas vėliau istorijoje šiame regione susikūrus nepriklausomoms karalystėms. Pvz., 337 m. teritorijoje šianbai (mužongų klanas) atgaivino Jan pavadinimą, įkurdami šioje teritorijoje visą eilę valstybių, pavadintų „Jan“, – (Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan). Šį pavadinimą X a. dar kartą atgaivino kraštą kontroliavęs karo vadas Liu Rengong, kuris titulavosi Jan karaliumi.

Valdovai

Žinoma, kad Jan valdė 44 valdovai, bet kai kurių vardai nėra žinomi. Visi valdovai turėjo tą pačią pavardę – Dzi (kin. 姬, pinyin: Ji). Ankstyvieji jų turėjo titulą „Jan grafas“ (kin. 燕侯, pinyin: Yanhou), nuo VII a. pr. m. e. pabaigos jie titulavosi kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong), o nuo IV a. pr. m. e. – karaliais (kin. 王, pinyin: wang).

VardasUžrašymasValdė metųValdymo metai (pr. m. e.)Giminystės ryšiai
Šaogong Ši (Dzi Ši)召公奭 (姬奭)78
1Ke, Jan grafas (Dzi Ke)燕侯克 (姬克)Ji Ši vyriausias sūnus
2Dži, Jan grafas (Dzi Dži)燕侯旨 (姬旨)Dzi Ke brolis
3U, Jan grafas (Dzi Vu)燕侯舞 (姬舞)Dzi Dži sūnus
4Sian, Jan grafas (Dzi Sian)燕侯憲 (姬憲)Dzi Vu sūnus
5He, Jan grafas (Dzi He)燕侯和 (姬和)Dzi Sian sūnus
Tolimesnių keturių valdovų vardai nežinomi
10Huihou惠侯38864–827
11Sihou (Dzi Džuang)釐侯 (姬莊)36826–791Hui-hou sūnus
12Cinhou頃侯24760–767Si-hou sūnus
13Aihou哀侯2766–765Cin-hou sūnus
14Dženhou鄭侯36764–729Ai-hou sūnus
15Muhou穆侯18728–711Džen-hou sūnus
16Siuanghou宣侯13710–698Mu-hou sūnus
17Huanhou桓侯7697–691
18Džuanghou莊公33690–658
19Sianggongas襄公40657–618
20Huangongas桓公16617–602
21Siuangongas宣公15601–587
22Džaogongas昭公13586–574
23Ugongas武公19573–555
24Vengongas文公6554–549
25Igongas懿公4548–545
26Huigongas惠公9544–536
27Daogongas悼公7535–529
28Gonggongas共公5528–524
29Pinggongas平公18523–505
30Ciangongas簡公12504–493
31Siaogongas孝公38492–455
ar 464–450
32Čengongas成公16454–439
ar 449–434
33Mingongas
ar Minggongas
閔公
ar 湣公
24438–415
ar 433–403
34Diangongas
ar Sigongas
簡公
ar 釐公
42414–373
ar 402–373
35Huangongas桓公11372–362
36Vengongas文公29361–333
37Ivangas易王12332–321Ven-gong sūnus
38Kuai, Jan karalius (Dzi Kuai)燕王哙 (姬哙)9320–312I-vang sūnus
Zi Zhi子之4317–314ministras
39Džaovangas (Dzi Ping)昭王 (姬平)33311–279Kuai sūnus
40Huivangas惠王8278–271Džao-vang sūnus
41Učenvangas武成王14271–258
42Siaovangas孝王3257–255Učen-vang sūnus
43Si, Jan karalius (Dzi Si)燕王喜 (姬喜)33254–222Siao-vang sūnus