Jan

Jan karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Seniausias jos paminėjimas yra Ritualų knygoje, kurioje pasakojama jog 11-aisiais Džou dinastijos karaliaus Uvango metais (1045 m. pr. m. e.), jis nugalėjo priešišką Šangų dinastiją ir paskirstė žemės valdas skirtingoms giminėms. Ten minimos ir Dzi bei Jan valstybės.

Ankstyviausioji valstybės sostinė buvo Liulihe vietovėje dab. Pekino pietvakarinėje dalyje (Fangšanas). Apie 690 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Linji (kin. 临易, pinyin: Linyi) gerokai toliau vakaruose (Žongčengo apskritis Hebėjaus provincijoje). Liulihe nunyko, tačiau jos vietovėje randama daug artefaktų, liudijančių apie Jan klestėjimą. Jie saugomi vietos muziejuje.

Jan augdama VII a. pr. m. e. nukariavo savo kaimynę Dzi ir prisijungė ją. Taip ilgainiui Jan gavo kontrolę visoje didelėje lygumų teritorijoje. Po kiek laiko Jan sostinė buvo iškelta į senąją Dzi sostinę Dzičengą, kuri buvo tituluojama „Aukštutine sostine“ (kin. 上都, pinyin: Shangdū). Dar vėliau buvo pastatytos dar dvi sostinės: „Vidurinioji sostinė“ (kin. 中都, pinyin: Zhongdū), buvusi dab. Liangsiango kaimelyje Fangšano rajone, ir „Žemutinė sostinė“ Siadu (kin. 下都, pinyin: Xiàdū), buvusi dab. I apskrityje Hebėjuje. Pastaroji IV a. pr. m. e. turėjo daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, ir laikoma didžiausiu to meto miestu pasaulyje.

Jan tapo viena iš septynių didžiųjų valstybių, konkuravusių dėl hegemonijos Kinijoje. Per istoriją Jan ypač daug kovojo su savo svarbiausiomis kaimynėmis Či ir Džao. Tuo pačiu ji kovojo su tautomis šiaurėje ir rytuose, – donghu, iš kurių 300 m. pr. m. e. perėmė kontrolę Liaodongo pusiasalyje. Šiauriniai Jan kaimynai šanžongai nuolat kėlė grėsmę, ir todėl Jan pradėjo kurti galingus įtvirtinimus, kurie tapo Didžiosios kinų sienos pradžia.

314 m. pr. m. e., kaimyninė Či, pasinaudodama Jan įpėdinystės krize, įsiveržė į šalį ir beveik ją okupavo, tačiau šalyje kilus maištui Či armija buvo išvaryta. Vėlesnis Jan valdovas Džaovangas, susivienijęs su Džao, Čin, Han ir Vei, įsiveržė į Či ir užėmė daugumą jos teritorijos. Tačiau po šio valdovo mirties Či atkūrė nepriklausomybę.

227 m. pr. m. e. Čin užėmus kaimyninę Džao, Jan karalius siuntė žudiką į Čin sostinę, kad užmuštų jos karalių (būsimąjį Kinijos imperatorių Čin Ši Huangą). Šis pasikėsinimas nepavyko, ir 222 m. pr. m. e. Jan buvo užkariauta, prijungta prie Čin karalystės.

Jan pavadinimas buvo nekartą panaudotas vėliau istorijoje šiame regione susikūrus nepriklausomoms karalystėms. Pvz., 337 m. teritorijoje šianbai (mužongų klanas) atgaivino Jan pavadinimą, įkurdami šioje teritorijoje visą eilę valstybių, pavadintų „Jan“, – (Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan). Šį pavadinimą X a. dar kartą atgaivino kraštą kontroliavęs karo vadas Liu Rengong, kuris titulavosi Jan karaliumi.

Žinoma, kad Jan valdė 44 valdovai, bet kai kurių vardai nėra žinomi. Visi valdovai turėjo tą pačią pavardę – Dzi (kin. 姬, pinyin: Ji). Ankstyvieji jų turėjo titulą „Jan grafas“ (kin. 燕侯, pinyin: Yanhou), nuo VII a. pr. m. e. pabaigos jie titulavosi kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong), o nuo IV a. pr. m. e. – karaliais (kin. 王, pinyin: wang).