Jodas

Jodas (I)

Periodinė grupė	Halogenas
Atomo numeris	53
Išvaizda	Tamsiai violetinis, blizgantis
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	126,90447(3) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	132 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1008,4 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr] 4d¹⁰ 5s² 5p⁵
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	133 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,66 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	±1, 5, 7
Termodinaminės savybės
Tankis	4,93 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,449 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	386,7 K
Lydymosi šiluma	7,76 kJ/mol
Virimo temperatūra	457,5 K
Garavimo šiluma	20,9 kJ/mol
Molinis tūris	25,74 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	Ortorombinė
Gardelės periodas	7,720 Å

Kitos reikšmės – Jodas (reikšmės).

Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.

Pavadinimo kilmė

Jodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).

Reakcijos

Atpažinimo reakcija

Jodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.^[1]

Jodo laikrodžio reakcija

Reakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:

H₂O₂ + 2I⁻ + 2H⁺ → I₂ + 2H₂O

Antrosios, greitosios reakcijos, metu tiosulfatas paverčia jodą į 2 jodo jonus:

2S₂O₃²⁻ + I₂ → S₄O₆²⁻ + 2I⁻

Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.

Jodo svarba žmogaus organizmui

Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.

Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.