Kalvarija

Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais arba Triobiais (asmenvardinis vietovardis). Iš jų XVIII a. pradžioje išaugo Triobių-Kalvarijos miestelis.^[4]. Vėliau nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas – tikriausiai nuo Kalvarijos dvaro, kuris įsikūrė XVII a. 2-ojoje pusėje prie nedidelio Šešupės vingio, dešiniajame upės krante. Kalvarijos vardas yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje^[5] (Žemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.

Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, altitudė 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės. Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija. Kalvarijos pagrindiniai keliai  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis  ir  131  Alytus–Simnas–Kalvarija , taip pat aplinkkelis  A5  Kaunas–Marijampolė–Suvalkai , kuris yra dalis europinio kelio E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha . Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.

Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir herbą. 1715 m. Kalvarija gavo savivaldos teisę, o 1791 m. – miesto teises. Prieš 1782 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla.

1821 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt Peterburgas–Varšuva, prie jo apie 1820–1825 m. pastatyta pašto stotis (arch. Vaclovas Ričelis), išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XIX a. pabaigoje Kalvarija – Suvalkų gubernijos miestas, apskrities centras.^[6]

Ano meto bažnytkaimyje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kun. Adomas Grinevičius, knygnešiai Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kalvarijos parapijos vikaru dirbo SSRS okupacijos metais NKVD suimtas ir sušaudytas vyskupas Vincentas Borisevičius.

XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 1912–1914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. I pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos kariuomenė iš Žydkiemio į Šeštokus per Kalvariją tiesė siaurąjį geležinkelį, jis turėjo sujungti platųjį Rytprūsių geležinkelį Gumbinė–Tolminkiemis–Žydkiemis su plačiuoju Užnemunės geležinkeliu. Šis karinis lauko (vok. Heeresfeldbahn) bėgių kelias liko nebaigtas statyti. 1915 m. Kalvarija sudegė.

Pokaryje veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė. 1920 m. rugsėjo 16 d. miestelyje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo.

Miestelis labai nukentėjo per II pasaulinį karą – sudegė apie 70 proc. pastatų,^[7] vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas.^[8]

1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas.

Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha). Prie aikštės yra:

• Dvibokštė trinavė halinė Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1840 m., architektas Henrikas Markonis, 1905 m. išplėsta, pristatyti bokštai. Bažnyčios šventoriuje:
  • neoklasicistinių formų šventoriaus vartai, 1935 m., projektavo inžinierius Povilas Butrimas, su skulptūromis, 1936 m., skulptorius Matas Menčinskas,
  • medinis kryžius, 1943 m.
• Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta ~1800 m.
• Sinagogų kompleksas:
  • barokinė sinagoga, XVIII a. antra pusė,
  • eklektinė sinagoga, XIX a. antra pusė,
  • plytų stiliaus Talmudo mokykla ir rabino namas, XIX a. antra pusė XX a. pradžia.
• Arklių pašto stoties pastatų kompleksas: paštas, arklių keitimo stotis, smuklė (1820–1825 m., architektas Vaclovas Ričelis).

• Kalvarijos gimnazija
• Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla
• Kalvarijos krašto etnografijos muziejus Kalvarijos vidurinėje mokykloje.
• V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejus.
• Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka

Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.

Pramonės svarbiausios šakos – maisto, medienos apdirbimo pramonė, statybos paslaugos. Didžiausios bendrovės – „Rimedis“, „Kalvarijos statyba“, „Šaltekšnis“, „Extra užkandžiai“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas.

• FK Kalvarija (futbolas)

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1861 m.	1880 m.	1895 m.*[3]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[9]	1942 m.sur.	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[11]
5 438	8 432	8 936	11 049	9 378	4 529	3 014	4 698	5 622
1974 m.[12]	1976 m.[13]	1979 m.sur.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2011 m.sur.[17]	2018 m.	2021 m.sur.[18]	-
5 800	5 700	5 879	5 701	5 090	4 457	3 942	3 982	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

Žymūs žmonės

Kalvarijoje gimė:

| width="50%" align="left" valign="top" |

• Ari Ankorin, Izraelio politikas, parlamento narys ir teisininkas.
• Jonas Eugenijus Bačinskas, Rietavo savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
• Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• Vaclovas Budrevičius, kunigas, Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas.
• Jonas Kazys Dzirmeika, politinis veikėjas.
• Antanas Gradeckas, choro ir orkestro dirigentas.
• Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas.
• Jokūbas Josadė, rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas.
• Juozas Linkaitis, inžinierius energetikas.
• Albertas Liutermoza, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.
• Algirdas Liutkevičius, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Jefimas Londonas, žydų kilmės Rusijos biochemikas, radiobiologas, patofiziologas.
• Meyer London, žydų kilmės JAV politikas, Jungtinių Valstijų Kongreso narys.
• Elias Avery Lowe, žydų kilmės JAV ir Vokietijos paleografas.
• Isakas Margolis, žydų rabinas, rašytojas.
• Zuzana Masiulevičiūtė, dainininkė (sopranas).
• Israel Matz, žydų kilmės JAV verslininkas.
• Valdas Merkevičius, Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Sigitas Mičiulis, Tauragės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Lidija Motiejūnaitė, baleto artistė, pedagogė, choreografė.
• Pranciškus Novodvorskis, Lenkijos advokatas, teisėjas, politikas.
• Adolfas Peplovskis, advokatas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
• Vytautas Petras Plečkaitis, diplomatas, istorikas, Kovo 11-os Nepriklausomybės akto signataras.
• Romanas Plečkaitis, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius
• Edmantas Rėkus, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Walery Roman, teisininkas, Lenkijos seimo senatorius.
• Justinas Sajauskas, rašytojas, redaktorius, muziejininkas.
• Sigitas Slavickas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys.
• Stanislavas Staniševskis, Lenkijos advokatas, politikas, publicistas.
• Tomas Staskevičius, Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
• Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, pedagogė.
• Jonas Ščeponis, agronomas, politinis veikėjas.
• Valdas Tumelis, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Evaldas Ulevičius, pedagogas, politinis veikėjas.
• Vytautas Rančelis, genetikas.

Kalvarijos kapinėse palaidoti:

• Juozas Balkus, pedagogas ir poetas.
• Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas.

• J. Reitelaitis. Kalvarija. Roma, 1968 m.
• Kalvarijos krašto senieji amatai: račiai, rimoriai, kalviai (sud. Asta Jankeliūnienė). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-81-7
• Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 169 psl.

• Apie Kalvariją Archyvuota kopija 2006-06-27 iš Wayback Machine projekto.
• Heritage.lt Archyvuota kopija 2008-03-24 iš Wayback Machine projekto.
• Kalvarija žemėlapiuose, maps4u.lt
• Kalvarija fotografijose