Kišiniovas
Kišiniovas (mold. Chișinău) – Moldavijos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras. Įsikūręs prie Byko upės.
| Kišiniovas Chișinău | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Moldavija |
| Įkūrimo data | 1436 m. |
| Meras | Ion Ceban[1] |
| Gyventojų | 639 000 |
| Plotas | 120 km² |
| Tankumas | 5 325 žm./km² |
| Altitudė | 85 m |
| Pašto kodas | MD-20xx |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Kirčiavimas | Kišiniòvas |
Istorija
Kišiniovas buvo įkurtas 1436 m. kaip vienuolyno kaimas. Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaikštystėje, kuri XVI a. tapo Osmanų imperijos vasale. 1812 m. Rusija užėmė rytinę Moldaviją ir pavadino Besarabija. Tuo metu Kišiniove gyveno 7 tūkst. žmonių. Rusai padarė Kišiniovą Besarabijos gubernijos sostine. Iki 1834 m. dėl dosnaus plėtros plano miestas smarkiai išsiplėtė. Architektas Avramas Melnikovas pastatė katedrą su varpine 1830–1836 m. Architektas Luka Zauškevičius pastatė Triumfo arką 1840 m.
1871 m. Kišiniovas geležinkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu, o 1873 m. – su Korneščiu. 1862 m. Kišiniove gyveno 92 000 žmonių, o 1900 m. – 125 787 gyventojų.
XIX a. pabaigoje dėl didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonominės padėties Moldavijoje daug žydų atsikėlė į Kišiniovą. 1897 m. 46 % miesto gyventojų (t. y. virš 50 tūkst.) buvo žydai.[3] Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m. balandžio 19-20 d. įvyko Kišiniovo pogromas. Riaušės truko 3 dienas, buvo nužudyti 47 žydai, 92 buvo sunkiai sužeisti, o 500 patyrė smulkius sužeidimus. Keli šimtai namų buvo sugriauta.[4] Manoma, kad pogromas kilo dėl vienintelio to meto oficialaus laikraščio antižydiškos propagandos.
1919 m. Besasabija prisijungė prie Rumunijos karalystės. Kišiniovas su 133 000 gyventojų tapo antru pagal dydį šalies miestu.
Dėl Molotovo-Ribentropo pakto Tarybų Sąjunga prijungė Besarabiją 1940 m. birželio 28 d. NKVD pradėjo trėmimus ir žudynes. 1940 m. lapkričio 10 d. kilo didelis žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Vrančos kalnai. Žuvo 78 žmonės, sugriuvo 172 pastatai.[5][6]
Geografija
Miestas įsikūręs lygumoje, prie Dniestro intako Biko.
Miestas yra centrinėje Moldovos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:
Istorija
Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.
Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).
Ekonomika
Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinių ir elektros prekių, statybinių medžiagų, mašinų gamyba, plastmasės, kaučiuko, tekstilės pramonė.
Transportas
Tarptautinis oro uostas, geležinkelio stotis, dvi autobusų stotys.
Švietimas
Mieste veikia Moldavijos Mokslų Akademija, 1954 m. įkurtas universitetas, 5 teatrai, 8 muziejai (istorijos ir kraštotyros, dailės, Puškino, Kotovskio, Lazo ir kt.).[7]
Klimatas
Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.
 Kišiniovo klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 15,5 (1971) | 20,7 (1990) | 25,1 (1947) | 31,6 (1899) | 35,9 (1950) | 37,1 (1957) | 39,4 (2007) | 39,2 (2007) | 37,3 (1946) | 32,6 (1952) | 23,6 (1963) | 18,3 (1903) | 39,4 (2007) |
| Vid. aukščiausia °C | 0,7 | 1,6 | 7,1 | 15,3 | 21,3 | 24,5 | 26,1 | 26,2 | 21,4 | 14,8 | 7,3 | 2,8 | 14,2 |
| Vid. temperatūra °C | −2,5 | −1,7 | 3,0 | 10,0 | 16,0 | 19,3 | 20,8 | 20,7 | 16,0 | 10,0 | 4,0 | 0,0 | 9,7 |
| Vid. žemiausia °C | −5,2 | −4,3 | −0,3 | 5,7 | 11,2 | 14,6 | 16,2 | 15,8 | 11,4 | 6,1 | 1,3 | −2,5 | 5,9 |
| Žemiausia °C | −28,4 (1963) | −28,9 (1954) | −21,1 (1917) | −6,6 (1904) | −1,1 (1915) | 3,6 (1911) | 7,8 (1908) | 5,5 (1966) | −2,4 (1977) | −10,8 (1912) | −21,6 (1892) | −22,4 (1946) | −28,9 (1954) |
| Krituliai mm | 30 | 32 | 34 | 42 | 56 | 74 | 74 | 47 | 47 | 30 | 39 | 34 | 539 |
| Duomenys: Kišiniovo klimatas[8] 2010 05 19 | |||||||||||||
Žymesni objektai
- Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
- Triumfo arka (Porțile Sfinte)
- Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
- Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
- Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
Nuorodos
- Oficiali svetainė (rumunų k.)
- Senos Kišiniovo nuotraukos (rumunų k.)