Levas Trockis
| Levas Davidovičius Trockis rus. Лев Давидович Троцкий | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1879 m. spalio 26 d. arba lapkričio 7 d. Janovkoje, Chersono gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1940 m. rugpjūčio 21 d. (60 metų) Coyoacán Meksiko miesto pietinėje dalyje |
| Veikla | marksistinis revoliucionierius, sovietinis politikas, veikėjas, savo veikla kaip Karlas Marksas, Frydrichas Engelsas ir V. I. Leninas laikomas mokslinio socializmo pradininku. L. Trockis žinomas kaip Raudonosios armijos įkūrėjas, bandęs karinį diktatą įvesti ir žemės ūkyje. |
 Vikiteka | Levas Trockis |
| Parašas | |
 | |
Levas Davidovičius Trockis (taip pat Leo Trockis; rus. Лев Давидович Троцкий; tikrasis vardas Leiba Davidovičius Bronšteinas; rus. Лейба Давидович Бронштейн[1], 1879 m. spalio 26 d. arba lapkričio 7 d. Janovkoje, Rusijos imperija – 1940 m. rugpjūčio 21 d. Meksika) – tarptautinio darbininkų ir komunistinio judėjimo veikėjas, marksizmo teoretikas, sovietinis politikas.[2]
Biografija
Levas Bronšteinas buvo penktas vaikas Davido Leontjevičiaus Bronšteino (1843–1922) ir Anos (Anetos) Lvovnos Bronštein šeimoje. Vaikystėje kalbėjo rusiškai ir ukrainietiškai, o ne jidiš.
Studijavo Odesos universitete. 1898 m. buvo pašalintas iš universiteto. 1898–1902 m. sėdėjo kalėjimuose ir buvo tremtyje. 1902 m. iš Sibiro pabėgo į Angliją, ten bendradarbiavo su rusų revoliucionieriais. Už dalyvavimą 1905 m. Rusijos revoliucijoje suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kur 1907 m. pabėgo į Austriją. Vėliau gyveno įvairiuose Europos ir Amerikos miestuose.
1917 m. grįžo į Rusiją ir liepos mėnesį įstojo į bolševikų partiją. Po Spalio perversmo tapo Tarybų Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaru, publikavo caro vyriausybės ir Laikinosios vyriausybės slaptas sutartis su Antantės šalimis, vedė derybas su vokiečiais dėl taikos pasirašymo. 1918 m. kovo 14 d. buvo paskirtas karinių reikalų liaudies komisaru, suorganizavo Raudonąją armiją. 1918–1925 m. Tarybų Rusijos karo tarybos pirmininkas.
Už tai, kad 1926 m. sudarė opozicinį bloką prieš J. Staliną ir jo politiką, 1927 m. buvo pašalintas iš partijos ir ištremtas į Kazachstaną, o 1929 m. – iš TSRS. 1932 m. jam ir jo šeimos nariams buvo atimta TSRS pilietybė. Likusį gyvenimą praleido Turkijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, o nuo 1937 m. persikėlė į Meksiką. 1938 m. Paryžiuje įkūrė IV Internacionalą.
Parašė daug veikalų rusų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis. Nužudytas smūgiu į kaukolę ledo kirtikliu slaptojo agento Ramono Merkaderio, pasiųsto Sovietų Sąjungos, labiausiai tikėtina įsakius J. Stalinui.[3]