Mahathir Mohamad
| Mahatiras Bin Mohamadas malaj. Mahathir Mohamad | |
|---|---|
| Malaizijos ministras pirmininkas | |
.jpg) | |
| Gimė | 1925 m. liepos 10 d. Alor Setaras, Britų Malaja |
| Malaizijos ministras pirmininkas | |
| Ėjo pareigas | 1981 m. liepos 16 d. – 2003 m. spalio 31 d. |
| Ėjo pareigas | 2018 m.gegužės 10 d. – 2020 m. vasario 29 d. |
Mahatiras Bin Mohamadas (malaj. Mahathir Mohamad; g. 1925 m. liepos 10 d. Alor Setare) – ilgametis Malaizijos politikas, 1981 m. liepos 16 d. – 2003 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. – 2020 m. vasario 29 d. – Malaizijos ketvirtasis ir septintasis ministras pirmininkas. Pasižymėjo kaip kovotojas už malajiečių teises, savo knygoje „Malajų dilema“ (The Malay Dilemma 1969) išdėstė malajiečių tautiškumo sampratą.
Biografija
Gimė 1925 m. liepos 10 d. Alor Setare, Britų Malaja. Tėvas – Mohamadas Iskandaras – mokytojas, motina – Wan Tempawan Wan Hanapi. Pagal profesiją – gydytojas: 1953 m. baigė Malajos universitetą (dabartiniame Singapūre), įgijo medicinos ir chirurgijos bakalauro laipsnį.[1] Kurį laiką dirbo gydytoju.
1946 m. įstojo į ką tik įkurtą Jungtinę malajų nacionalinę organizaciją,[1] o 1964 metais tapo jos parlamento nariu;[2] 1975–1981 m. – pirmininko pavaduotojas, o 1981–2003 m. – pirmininkas. 1969 m. jis buvo pašalintas iš organizacijos už ministro pirmininko Abdulo Rachmano politikos kritiką, tačiau 1972 m. vėl sugrįžo ir buvo ten iki pat 2016 metų.
1981 m. liepos 16 d. – 2003 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. – 2020 m. vasario 29 d. buvo ketvirtuoju ir septintuoju Malaizijos ministru pirmininku.
Apdovanojimai
- Baltojo dramblio ordinas (Tailandas, 1981 m.);
- Poliarinės žvaigždės ordinas (Švedija, 1981 m.);
- Ordinas „Už diplomatinius nuopelnus“ (Pietų Korėja, 1983 m.);
- Nacionalinis Malio ordinas (Malis, 1984 m.);
- Indonezijos Respublikos žvaigždės ordinas (Indonezija, 1984 m.);
- Išvaduotojo ordinas (Venesuela, 1990 m.);
- Actekų erelio ordinas (Meksika, 1991 m.);
- Tekančios saulės ordinas (Japonija, 1991 m.);
- Ordinas už nuopelnus (Čilė, 1991 m.);
- San Martino išvaduotojo ordinas (Argentina, 1991 m.);
- Bosnijos drakono ordinas (Bosnija ir Hercegovina, 1996 m.);
- Džibučio Didžiosios žvaigždės ordino vadas (Džibutis, 1996 m.);
- Brunėjaus karališkosios šeimos ordinas (Brunėjus, 1997 m.);
- Mubarako Didžiojo ordinas (Kuveitas, 1997 m.);
- Ordinas už nuopelnus (Libanas, 1997 m.);
- Chosė Marti ordinas (Kuba, 1997 m.);
- Ordinas už nuopelnus Lenkijos Respublikai (Lenkija, 2002 m.);
- Draugystės ordinas (Rusija, 2003 m.);
- Dostyko ordinas (Kazachstanas, 2011 m.);
- Paulovnijos gėlių ordinas (Japonija, 2018 m.);
- Pakistano ordinas (Pakistanas, 2019 m.);
- Respublikos ordinas (Turkija, 2019 m.);