Kuveitas

Pagrindinis straipsnis – Kuveito istorija.

Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas)

Ilgą laiką Kuveito istorija buvo neatsiejama nuo Persijos imperijų istorijos. Dabartinis Kuveitas formavosi nuo XVI amžiaus, o neoficialiai pripažintas politiniu dariniu – XVIII amžiuje. Šalyje gyveno įvairūs klanai, daugiausia įsikūrę ties Kuveito įlanka.

Dabartinė valdančioji Al Saba dinastija, buvo turtinga šeima besivertusi prekyba, išrinkta kuveitiečių bendruomenės.

1913 m. metais priklausė Otomanų imperijai, tačiau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atiteko Jungtinei Karalystei, kuri oficialiai laikė Kuveitą nepriklausomu, nors jį valdė netiesiogiai.

Dėka atrastos naftos (apie 1930 m.), 1953 m. Kuveitas tapo didžiausiu naftos eksportuotoju. 1960 m. įstojo į OPEC.

1961 m. Kuveitas paskelbė nepriklausomybę, kuri labai nepatiko kaimyniniam Irakui, kuris turėjo didelę įtaką šalyje ir laikė Kuveitą savo provincija.

Pats skaudžiausias Kuveito istorijos etapas prasidėjo 1990 m. rugsėjo 2 dieną, kada Irakas įvedė savo pajėgas, pradėdamas Persijos įlankos karą, kuris neigiamai paveikė Kuveito naftos pramonę ir padarė milijardinių nuostolių.

1991 m. vasario 28 d. Irako pajėgos išvytos, atstatyta buvusi valdžia – emyras Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba.

2003 m. iš Kuveito prasidėjo JAV vedamos koalicijos invazija į Iraką.

Pagrindinis straipsnis – Kuveito politinė sistema.

Kuveitas – konstitucinė monarchija, turtinti seniausią Persų įlankos šalyse tiesiogiai renkamą parlamentą. Valstybės galva – emyras (šiuo metu Mishal Al-Ahmadas Al Džaberas Al Saba). Kuveitas – viena iš nedaugelio arabų šalių, kur balsuoti turi teisę ir moterys.

Įstatymus leidžia emyras ir Nacionalinis susirinkimas, kuriame yra 50 deputatų. Deputatai renkami 4 metams.

Pagrindinis straipsnis – Kuveito muchafazos.

Kuveitas suskirstytas į 6 muchafazas (muhafazat, vns. – muhafazah; skiaustuose nurodyta sostinė, plotas ir gyventojų skaičius 2005 m.):

• Al Achmadžio muchafaza (Al Achmadis, 5 120 km², 393 861)
• Al Asimos muchafaza (Kuveitas, 200 km², 261 013)
• Al Džahros muchafaza (Al Džahra, 12 130 km², 272 373)
• Al Farvanijos muchafaza (Al Farvanija, 190 km², 622 123)
• Havalio muchafaza (Havalis, 84 km², 487 514)
• Mubarak Al Kabiro muchafaza (Mubarak Al Kabiras, 94 km², 176 519)

Pagrindinis straipsnis – Kuveito geografija.

Kuveitas nepasižymi jokiais gamtiniais objektais, jame nėra nei ežerų, nei upių, tik keletas oazių. Kitas plotas (daugiau nei 90 %) – dykumos. Teritorijos aukštis svyruoja nuo 0 iki 306 m (Aukščiausias taškas Mutla). Kuveitas pasižymi labai karštomis vasaromis, kuomet temperatūra pakyla iki 50° C, ir karštomis žiemomis (~20° C). Didžiausia sala – Bubijanas.

Sostinė Kuveitas įsikūręs Kuveito įlankos pakrantėje.

Pagrindinis straipsnis – Kuveito ekonomika.

Kuveitas – ekonomiškai turtinga šalis. Didelius turtus šaliai neša pajamos iš naftos. Kuveite glūdi apie 10 % pasaulio naftos atsargų. Net 95 % šalies eksporto sudaro nafta. Dėl skurdžių gamtinių sąlygų beveik nevystoma žemdirbystė. Kuveitas daugelį maisto produktų importuoja, taip pat vykdo žvejybą Persijos įlankoje. Kadangi Kuveite vandens atsargos labai menkos, 75 % vandens tenka importuoti arba distiliuoti.

Pagrindinis straipsnis – Kuveito demografija.

2006 m. duomenimis, Kuveite gyveno 2 418 393 gyventojų:

• 0-14 metų – 26,9 %
• 15-64 metų – 70,3 %
• 64 metų ir vyresni – 2,8 %

Kuveito etninės grupės:

• kuveitiečiai 45 %,
• kiti arabai 35 %,
• pietų azijiečiai 9 %,
• iraniečiai 4 %,
• kiti 7 %.

Pagrindinė religija – Islamas, šalyje ją praktikuoja 85 % (70 % – sunitai, 30 % – šiitai), kitos religijos sudaro 15 %.

Pagrindinis straipsnis – Kuveito kultūra.

• Kuveito ryšiai
• Kuveito transportas
• Kuveito karinės pajėgos
• Kuveito tarptautiniai santykiai
• Kuveito šventės