Marianų lovys
Marianų lovys − povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų.
Ten, kur tektoninės plokštės užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 034 m.[1][2]
Pati giliausia žinoma vieta Žemėje Čalendžerio gelmė yra Marianų lovyje į rytus nuo Filipinų.[3] Ją 1951 m. atrado britų žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau echolotu nustatė rusai.
Marianų lovio dugne vandens slėgis yra lygus 1056 barams, tai yra 1071 kartą didesnis nei jūros lygyje. Dugne vandens temperatūra siekia 1-4 laipsnius šilumos.[4]
2009 m. Marianų lovys buvo įtrauktas į JAV saugomų gamtos paminklų sąrašą.[5]
Nusileidimai
1960 m. žmogaus valdomas amerikiečių batiskafas nusileido į 10 915 m gylį − beveik 2100 m giliau nei Everesto aukštis.[6]
2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV „Woodse Hole“ okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė „Čalendžerio gelmės“ vietą Marianų įduboje. Daugiau nei 4 metrų ilgio „Nereus“ į Marianų įdubą buvo pradėtas leisti gegužės 31 d. iš tyrimų laivo „Kilo Moana“. Giliavandenis aparatas buvo valdomas naudojant labai ploną ir tvirtą šviesolaidį. „Nereus“ kelionė į vandenyno dugną truko apie 10 valandų. Vandenyno dugną pasiekęs aparatas jį nufilmavo ir nufotografavo, paėmė vandens bei nuosėdų mėginius.[7]
Žinomas režisierius ir „National Geographic“ programos „Explorer-in-Residence“ dalyvis Džeimsas Kameronas (James Cameron) vienviečiu povandeniniu laivu pasiekė giliausią vietą pasaulio vandenynuose – Čelendžerio gelmę Marianų įduboje. Į 10 898 metrų gylį Dž. Kameronas nusileido 2012 m. kovo 26 d., rytą 7:52 vietos laiku (0:52 min. Lietuvos laiku).[8]
Tyrimai atskleidė, kad lovio dugne gyvena įvairių mikroorganizmų.[9][10]
2015 m. liepą mokslininkai į lovį nuleido hidrofoną įvairių garsų įrašymui.[11] Nors šis hidrofonas nebuvo ištrauktas iki pat lapkričio, duomenų įrašymas buvo pilnas per pirmas 23 dienas. Mokslininkai nustebo, kad sugebėjo lovyje išgirsti žemės drebėjimus, uraganus, banginius ar laivų skleidžiamus garsus.[12]
JAV investuotojas, tyrinėtojas Viktoras Veskovo 2019 m. balandžio 28 d. su DSV Limiting Factor povandeniniu laivu pasiekė rekordinį 10928 metrų gylį. Jis atliko keturis sėkmingus panėrimus ir tapo pirmuoju žmogumi į Marianų lovį panirusiu daugiau nei kartą.[13][14][15]
2020 m. gegužės 8 d. Rusijos mokslininkai kartu su laivų kūrėjais sukūrė autonominį povandeninį laivą Vityaz-D ir jį nuleido į 10028 m gylį. Tai buvo pirmasis kartas, kai aparatas autonomiškai tyrinėjo Marianų lovį.[16][17]
2020 m. lapkričio 10 d. kinų povandeninis laivas Fendouzhe pasiekė 10909 m gylį.[18][19]
Šaltiniai
Nuorodos
- Čelendžerio gelmė Archyvuota kopija 2010-01-12 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Marianų įduba (angl.)
- Marianų įdubos tyrinėjimas Archyvuota kopija 2009-07-13 iš Wayback Machine projekto. (angl.)