Meinas

Anksčiau buvęs Masačusetso dalimi Meinas valstijos statusą gavo 1820 m. kovo 15 d.

Meinas yra toliausiai į rytus nutolusi JAV valstija. Ryčiausias taškas yra šalia Lubeko miestelio.

Meinas šiaurėje ir rytuose ribojasi su Kanados Kvebeko provincija, šiaurės rytuose su Naujuoju Brunsviku, pietuose su Naujuoju Hampšyru. Iš pietų skalauja Atlanto vandenyno Meino įlanka. Pakrantė labai raižyta, daug kur uolėta, skardinga. Kranto linijos ilgis ~400 km. Pakrantėje gausu smulkių salų (didžiausia – Maunt Dezerto).

Valstijos paviršius kalnuotas, didžiąją dalį užima Apalačų kalnagūbriai. Aukštis iki 1606 m (Katadino kalnas).

Klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo -12 °C (šiaurėje) iki -4 °C (pajūryje), liepos – +17–21 °C. Per metus iškrinta 860–1020 mm kritulių. Šiaurinėje dalyje žiemą būna pūgų, speigų.

Meino upės neilgos, teka tiesiai į vandenyną. Didesnės: Androskoginas, Kenebekas, Penobskotas, Sent Džono aukštupys. Valstija labai ežeringa. Didžiausi ežerai – Mūshido ežeras, Čemberlenas. Sudarytas didelis Česnakuko tvenkinys.

Meinas – miškingiausia JAV valstija. Miškai užima net 88,8 % Meino teritorijos (daugiausia auga baltosios eglės, pušys, gelsvieji beržai, drebulės). Kalnuotoji ir miškingoji Meino dalis dar vadinama „Šiaurės giriomis“ (North Woods). Pakrantėje daugiau auga plačialapių miškai, ąžuolynai. Įsteigtas Akadijos nacionalinis parkas, Katadino girių ir vandenų gamtos paminklas ir kt.

Meinas – rečiausiai gyvenama iš rytinių (į rytus nuo Misisipės) JAV valstijų. Beveik visi gyventojai susitelkę Meino pakrantėje, o miškingi Apalačų kalnai apgyvendinti labai retai.

Valstijos gyventojai daugiausia yra europiečių kolonistų palikuonys, daugiausia anglų, airių, kanadiečių-prancūzų, škotų ir akadiečių. 21,5 % gyventojų yra anglų kilmės, 15,1 % airių, 22,8 % kanadiečių-prancūzų (kvebekiečių) ir 9,4 % amerikiečių. Taip pat gyvena ir indėnų (abenakiai, mikmakai, penobskotai, pasamakvodžiai).

Etninė sudėtis 2016 m.:

• baltieji – 94,8 %
• lotynoamerikiečiai – 1,5 %
• afroamerikiečiai – 1,2 %
• azijiečiai – 1,1 %
• indėnai – 0,6 %

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[2]

• Portlandas (68,4 tūkst. gyv.)
• Luistonas (37,1)
• Bangoras (31,7)
• Saut Portlandas (26,4)
• Obernas (24,0)

Gan skurdi dirva, trumpas vegetacijos sezonas, gan tolimas atstumas nuo pramoninių ir prekybos centrų trukdė valstijos plėtojimuisi ir jos demografiniam augimui.

Sulaukęs konkurencijos iš kitų valstijų Meinas pakeitė savo pozicijas ir dabar daugiausia užsiima prekyba, aptarnavimo sfera, finansinės paslaugomis. Vaizdingos pakrantės padeda valstijai plėtoti turizmą, kuris yra vienas iš didesnių valstijos pajamų šaltinių.

Žvejyba, pagrindinė Meino pramonės šaka, patyrė nuosmukį, tačiau krabų žvejyba laikosi stabili. Žemės ūkis turėjo sunkumų prisitaikyti prie gamtos sąlygų. Dauguma ūkių yra susitelkę vakarinėje valstijos dalyje. Auginamos bulvės, javai, šilauogės, obuoliai. Taip pat užsiimama pienininkyste, paukštininkyste. Miško kirtimas dominavo valstijoje nuo senesnių laikų, tačiau iškirtus didesnius medžius, dabar šia pramonės šaka pasitenkina popieriaus masės gamyba. Valstijos laivininkystė prarado anksčiau buvusias pozicijas. Gamybos, apdirbimo pramonė yra didžiausia šalyje. Popieriaus ir medžio produktų pramonės šaka yra viena iš lyderių valstijoje. Maisto produktai ir transporto šakos taip pat yra svarbios. Valstijos mineraliniai ištekliai yra gausūs, tačiau daug jų nėra eksploatuojama. Išgaunamas granitas, akmuo, smėlis, žvyras, cinkas, durpės.