Monų kalba
| Monų kalba (မဩန ) | |
| Kalbama | Mianmare, Tailande |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | Mianmare: 742900 Viso: 850530[1] |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Austroazinės Monų-khmerų Monų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | niekur; pripažįstama kaip mažumos kalba Mianmare ir Tailande |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | mnw |
 Vikipedija Monų kalba | |
Monų kalba – austroazinė kalba, kuria kalba monų tauta, gyvenanti Mianmare ir Tailande. Mianmare dauguma kalbančiųjų gyvena Monų valstijoje, Tanintairio provincijoje ir Kajinų valstijoje.[2] Paskutiniais metais monų kalbos naudojimas sparčiai mažėjo, ypač tarp jaunesniosios kartos.[1] Daug etninių monų, tokių kaip šanai, kalba tik mjanmų kalba. Monų kalba, skirtingai nei dauguma kitų Pietų Azijos regiono kalbų, nėra toninė.
Monų kalba labai vertinama Mianmaro istorijoje. Tai buvo lingua franca besikuriant Pagano karalystei XI amžiuje. Vėliau, senoji mjanmų kalba, pradėjo keisti monų ir pju kalbas kaip lingua franca.[3] Monų kalba buvo globojama Mianmaro karaliaus Kjanzito (valdė 1084–1112 m.). Jis paliko daug įrašų monų kalba. Bet po Kjanzitos mirties monų kalbos naudojimas sumažėjo.
Tarmės
Monų kalba Mianmare turi tris pagrindines regionines tarmes. Tai centrinė, Bago ir Jė tarmės.[4] Jų vartotojai tarpusavyje susišneka. Tailando monų kalbos dialektas kiek skiriasi nuo Mianmarao monų kalbos dialekto, bet tarpusavyje jie yra beveik suprantami.
Raštas
Monų kalbos raštas turi daug panašumų su mjanmų raštu, bet naudoja keletą skirtingų raidžių ir diakritinių ženklų, atstojančių fonemas, kurių nėra mjanmų kalboje, tokių, kaip diakritinis vidurinis 'l', rašomas po raide.[5]
Fonologija
Priebalsiai
| Abilūpiniai (bilabialiniai) | Dantiniai (dentaliniai) | Palataliniai | Velariniai | Gerkliniai (glotaliniai) | |
|---|---|---|---|---|---|
| Sprogstamieji | p pʰ ɓ | t tʰ ɗ | c cʰ | k kʰ | ʔ |
| Pučiamieji (frikatyviniai) | s | ç 1 | h | ||
| Nosiniai | m | n | ɲ | ŋ | |
| Sonoriniai | w | l, r | j |
1/ç/ pasitaiko tik skoliniuose iš mjanmų kalbos.
Balsiai
| Priešakinės eilės | Viduriniosios eilės | Užpakalinės eilės | |
|---|---|---|---|
| Uždarieji | i | u | |
| Pusiau uždarieji | e | o | |
| Atvirieji vidurinieji | ɛ | ʌ | ɔ |
| Atvirieji | a |
Daugiabalsinis funkcinis stilius
Kitaip, nei kaimyninės mjanmų ir tajų kalbos, monų kalba nėra toninė kalba. Kaip ir daugelis monų-khmerų kalbų, monų kalba naudoja balsio fonacijos arba balsio funkcinio stiliaus sistemą, kurioje balso tembras, tariant balsį, yra foneminis. Monų kalboje yra du funkciniai stiliai:
- Modalinis balsas, daugelio kalbotyrininkų laikomas apjungiančiu ir girgždantįjį balsą.
- Kvėpčiojantis balsas, balsiai turi skirtingą ryškų kvėpčiojantį tembrą.