Norvegai
| Norvegai | |
|---|---|
 Norvegai tautiniais rūbais | |
| Gyventojų skaičius | 10 milijonų, įskaitant norvegų kilmės užsieniečius |
| Populiacija šalyse |  Norvegija:4 548 958[1]
|
| Kalba (-os) | norvegų |
| Religijos | liuteronybė |
| Giminingos etninės grupės | danai, švedai, islandai, fareriečiai ir kitos germanų tautos |
.svg){kind=small}
Norvegai – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia norvegų kalba. Iš viso apie 10 mln. Šiuo metu apie 4,6 mln. norvegų gyvena Norvegijoje. Daugiau nei 100 000 Norvegijos piliečių nuolat gyvena užsienyje, daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Tikinčiųjų dauguma – evangelikai liuteronai.[10]
Emigracija
Pirmoji emigracijos banga buvo į Atlanto salas ir Normandiją vikingų laikais. Antroji – XVII–XVIII a., kai daug norvegų emigravo į Nyderlandus, ypač Amsterdamą. Trečiosios metu daug išvyko į Šiaurės Ameriką. Manoma, kad emigravo 10 % gyventojų, kai Norvegijoje tuo metu gyveno 800 000 žmonių.
Ištuštėjo daugybė pietinės Norvegijos slėnių. Norvegai išvyko su olandų pirklių laivais, kurie į Norvegiją atvykdavo medienos, kailių, silkės ir džiovintos menkės. Jaunos moterys įsidarbindavo Amsterdame tarnaitėmis, o jauni vyrai – jūreiviais. Didžioji dalis olandų komercinio laivyno jūreivių sudarė norvegai ir danai. Jie vadinosi olandiškais vardais, tad jų pėdsakų šiuolaikiniuose Nyderlanduose neliko. Vienas iš pavyzdžių yra admirolas Kruys. Jį Amsterdame nusamdė Petras I plėtoti Rusijos laivyną, bet jis buvo kilęs iš Stavangerio Norvegijoje (Kruys reiškia „kryžius“, tad Rusijos jūrinėje vėliavoje yra mėlynas kryžius baltame fone).
Emigracijos pasekmės buvo neigiamos. Danijos-Norvegijos karaliai emigrantus netgi bausdavo mirtimi, tačiau norintiems sugrįžti turėdavo periodiškai skelbti amnestijas (jas paskelbdavo afišos Amsterdamo gatvėse). Daug norvegų, tarnavę laivyne, emigravo toliau į olandų kolonijas.